Astronomai aptiko visiškai naują egzoplanetos tipą, kurio atmosfera ir forma verčia suabejoti įprastomis planetų kilmės idėjomis. Šį keistą pasaulį pavyko ištirti naudojant NASA „James Webb“ kosminį teleskopą. Surinkti duomenys mokslininkus nustebino taip, kad jie patys pripažino nesitikėję tokio vaizdo.
Objektas pavadintas „PSR J2322 2650b“ ir skrieja aplink pulsarą, tai yra greitai besisukantį neutroninę žvaigždę. Tokia žvaigždė yra maždaug Saulės masės, bet dydžiu primena miestą, todėl sąlygos šalia jos yra itin ekstremalios. Dėl to ši sistema leidžia pamatyti planetą neįprastai aiškiai.
Keisčiausia tai, kad planeta turi atmosferą, kurioje dominuoja helis ir anglis. Tokios sudėties dar niekada nebuvo matyta jokioje egzoplanetoje. Mokslininkai taip pat svarsto, kad planetos viduje anglis gali virsti deimantais, nes ten spaudimas gali būti milžiniškas.
Kas padarė šią planetą tokia ypatingą?
Tyrėjų komanda pastebėjo, kad vietoje įprastų medžiagų, tokių kaip vandens garai, metanas ar anglies dioksidas, spektras rodo anglies molekules. Minimos ypač „C3“ ir „C2“ molekulės, kurios danguje gali sudaryti tamsius, suodžius primenančius debesis. Tokia atmosfera atrodo visiškai kitokia nei ta, kurią mokslininkai tikisi rasti Jupiterio masės planetoje.
Pasak „University of Chicago“ mokslininko Michael Zhang, ši planeta skrieja aplink labai keistą žvaigždę ir turi naujo tipo atmosferą, kurios dar niekas nematė. Komandos narys Peter Gao iš „Carnegie Earth and Planets Laboratory“ prisiminė, kad pirmoji reakcija gavus duomenis buvo tiesiog nuostaba. Šis atradimas tapo mįsle, o ne tvarkingu patvirtinimu to, ką tikėjosi rasti.
Kodėl ją pavyko ištirti taip aiškiai?
Pulsaras skleidžia daug aukštos energijos spinduliuotės, kuri žmogaus akiai ir „James Webb“ infraraudonajai sričiai yra beveik nematoma. Dėl to planeta matoma apšviesta savo žvaigždės, bet pati žvaigždė neužgožia signalo kaip dažnai nutinka įprastose sistemose. Stanfordo universiteto studentė Maya Beleznay aiškino, kad taip gaunamas labai švarus spektras.
Planeta skrieja labai arti, maždaug 1 mln. mylių atstumu, todėl jos metai trunka tik apie 7,8 valandos. Dėl tokio artumo pulsaro trauka ją stipriai tempia, todėl ji gali būti pailga, tarsi citrina. Tokia forma dar labiau parodo, kokios didelės jėgos veikia šioje sistemoje.
Kaip ji galėjo susiformuoti?
Mokslininkai svarsto, kad ši pora gali priminti vadinamąją „black widow“ sistemą, kur pulsaras pamažu ardo mažesnį savo partnerį. Tokiose sistemose pulsaro vėjas ir spinduliuotė gali garinti ir plėšti medžiagą, todėl partneris ilgainiui nyksta. Tačiau šiuo atveju mažasis partneris laikomas egzoplaneta, o ne žvaigžde.
Didžiausias klausimas yra kilmė, nes toks anglies perteklius, pasak tyrėjų, beveik netinka nė vienam žinomam susiformavimo paaiškinimui. Roger Romani iš Stanfordo ir „Kavli Institute for Particle Astrophysics and Cosmology“ svarsto, kad planetos viduje medžiaga galėjo kristalizuotis, o anglies kristalai pakilti ir susimaišyti su heliu. Vis dėlto dar lieka neaišku, kaip tuomet būtų „atskirti“ kiti elementai, todėl ginčų čia netrūksta.
Šis atradimas rodo, kad net ir dabar, kai egzoplanetų jau žinoma labai daug, gali pasirodyti visiškai nauja klasė objektų. Kiekviena tokia planeta priverčia tikslinti modelius ir ieškoti naujų paaiškinimų. Tyrėjai planuoja stebėti šią sistemą toliau, nes keista atmosfera ir neįprasta forma yra puikus galvosūkis, kurį verta spręsti.
