Daugelis vyresnio amžiaus žmonių Lietuvoje nusprendžia nesitraukti iš darbo rinkos net ir sulaukę senatvės ar netekę dalies darbingumo. Vieniems tai būtinybė dėl augančių kainų, kitiems – būdas išlikti aktyviems, jaustis reikalingiems ir išsaugoti kasdienę rutiną. Tačiau ne visi žino, kad darbas pensijoje nėra tik papildomos pajamos „čia ir dabar“. Jis turi tiesioginę įtaką būsimos pensijos dydžiui. Būtent todėl „Sodra“ kasmet atlieka dirbančių pensininkų pensijų atnaujinimą, o šiemet šis procesas prasidėjo anksčiau nei įprasta – jau gegužę.
Tai svarbi žinia maždaug 80 tūkstančių senatvės pensininkų ir daugiau nei 43 tūkstančiams netekto darbingumo pensijų gavėjų, kurie vis dar dirba ir moka socialinio draudimo įmokas. Dauguma jų artimiausiais mėnesiais pamatys didesnes išmokas, o kartu – ir nepriemokas už praėjusius mėnesius.
Kaip ir kodėl didėja dirbančių pensininkų pensijos
Pensijos dydis Lietuvoje priklauso nuo viso žmogaus darbo gyvenimo. Lemiamą reikšmę turi įgytas darbo stažas ir sumokėtos socialinio draudimo įmokos. Kuo ilgiau dirbta ir kuo didesnės buvo pajamos, tuo daugiau sukaupta vadinamųjų apskaitos taškų, nuo kurių ir priklauso individualioji pensijos dalis.
Skaičiuojant pensiją, svarbūs keturi pagrindiniai rodikliai: sukauptas pensijų draudimo stažas, įgyti apskaitos taškai, galiojantis bazinės pensijos dydis ir vieno apskaitos taško vertė. Netekto darbingumo pensijų atveju papildomai taikomas ir darbingumo netekimo koeficientas – kuo didesnis darbingumo praradimas, tuo didesnė išmoka.
Jeigu žmogui jau paskirta senatvės ar netekto darbingumo pensija, bet jis ir toliau dirba bei moka socialinio draudimo įmokas, jo stažas ir apskaitos taškai kasmet didėja. Būtent todėl „Sodra“ kiekvienais metais privalo perskaičiuoti tokių žmonių pensijas.
Kiek realiai gali padidėti pensija
Pensijos padidėjimas visada yra individualus – jis tiesiogiai priklauso nuo to, kiek ir nuo kokių pajamų buvo sumokėta įmokų per praėjusius metus. Pavyzdžiui, jei senatvės pensijos gavėjas 2024 metais dirbo už minimalų mėnesinį atlyginimą, kuris iki mokesčių siekė 924 eurus, per metus jis sukaupia 1 papildomus pensijų draudimo metus ir apie 0,49 apskaitos taško.
Tokiu atveju, jeigu žmogus jau turi būtinąjį stažą senatvės pensijai gauti, jo pensija po atnaujinimo padidėja maždaug 12 eurų per mėnesį. Tiems, kurie būtinojo stažo dar nėra sukaupę, augimas kuklesnis – apie 3,5 euro. Nors šios sumos neatrodo didelės, ilgalaikėje perspektyvoje jos reikšmingos, ypač turint omenyje, kad atnaujinimai vyksta kasmet.

Kada bus išmokėtos atnaujintos pensijos ir nepriemokos
Atnaujintos pensijos dirbantiems pensininkams turėjo būti išmokėtos ne vėliau kaip iki liepos pabaigos. Šiemet išmokėjimas buvo pradėtas jau gegužę. Tie, kurie padidintos pensijos negavo gegužę, ją turėjo gauti birželį arba liepą.
Svarbi detalė – kartu su padidinta pensija išmokamos ir nepriemokos nuo metų pradžios. Tai reiškia, kad jeigu naujas pensijos dydis pradedamas mokėti, pavyzdžiui, gegužę, žmogus gauna ir skirtumą už sausį, vasarį, kovą bei balandį. Jei atnaujinimas įsigalioja birželį, bus išmokėta nepriemoka už penkis pirmuosius metų mėnesius.
Labai svarbu žinoti, kad pensininkams nereikia teikti jokių prašymų. Visi perskaičiavimai ir nepriemokų išmokėjimas atliekami automatiškai.
Kodėl kai kurių pensijos gali nepadidėti
Nors daugeliu atvejų pensijos po atnaujinimo auga, yra situacijų, kai pokyčio gali ir nebūti arba jis bus mažesnis nei vidutinis. Tai susiję su 2018 metais atlikta senatvės pensijų reforma. Tuomet daliai pensininkų buvo pritaikyta vadinamoji „nemažinimo taisyklė“ – jeigu po perskaičiavimo pensija būtų sumažėjusi, jiems ir toliau mokamas senasis, didesnis dydis.
Tokiais atvejais net jei naujas perskaičiavimas teoriškai būtų nepalankus, žmogus ir toliau gauna ankstesnę pensiją. Netekto darbingumo pensijos didėja tik tada, jei naujai apskaičiuoti taškai, įgyti per praėjusius metus, viršija jau įskaičiuotus taškus.

Pensijų indeksavimas ir pensijų atnaujinimas – kuo jie skiriasi
Svarbu atskirti du skirtingus mechanizmus, kurie kasmet keičia pensijų dydžius. Pensijų indeksavimas vyksta kiekvienų metų pradžioje ir taikomas visiems pensijų gavėjams, nepriklausomai nuo to, ar jie dirba. Jis grindžiamas darbo užmokesčio augimu ir infliacija.
Indeksavimo metu didėja bazinė pensijos dalis ir apskaitos taško vertė. Šiemet bazinė pensija padidėjo iki 298,45 euro, o vieno apskaitos taško vertė siekia 7,16 euro. Šių dviejų dalių suma ir sudaro bendrą pensijos dydį.
Tuo tarpu pensijų atnaujinimas taikomas tik tiems, kurie dirba arba dirbo praėjusiais metais ir mokėjo socialinio draudimo įmokas. Jis vyksta kartą per metus, iki liepos 1 dienos, ir visada yra individualus.
Kodėl ši informacija svarbi kiekvienam dirbančiam pensininkui
Dirbantiems pensininkams ši sistema siunčia aiškią žinutę: darbas pensijoje nėra „beprasmiškas“. Kiekviena sumokėta įmoka gali padidinti būsimą išmoką, net jei augimas atrodo nedidelis. Ilgainiui tai tampa apčiuopiama finansine nauda.
Todėl, planuojant darbą pensijoje, verta žinoti ne tik apie dabartinį atlyginimą, bet ir apie ilgalaikį poveikį pensijai. Kartais tai, kas šiandien atrodo kaip simbolinis padidėjimas, rytoj gali tapti svarbia kasmėnesio pajamų dalimi.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.