Didysis baltasis ryklys daugelį gąsdina labiau nei bet kuris kitas jūros plėšrūnas, nors jo reputacija ne visada teisinga. Jo kūnas pritaikytas medžioklei, dantys aštrūs, o elgsena dažnai apipinta legendomis apie žmones. Vis dėlto net ir šis plėšrūnas turi priešą, kurio vengia.
Nuo 2017 metų mokslininkai pastebėjo, kad prie Pietų Afrikos krantų, kur didžiosios baltosios paprastai telkdavosi, jų staiga beveik neliko. Iš pradžių dingimas buvo siejamas su žmonių veikla, pavyzdžiui, pergaudymu ar trikdymu. Vėliau paaiškėjo, kad priežastis gali būti gerokai paprastesnė ir kartu grėsmingesnė.
2022 metų tyrimas detaliai nurodė tikrąjį kaltininką, dvi orkas, pramintas „Port“ ir „Starboard“ dėl išskirtinių nugaros pelekų linkių. Jos medžioja ryklius ir išėda jų kepenis, kurios yra itin maistingos ir riebios. Būtent ši pora, panašu, išgąsdino ryklius taip, kad jie ėmė vengti kadaise pamėgtų vietų.
Dingę rykliai prie Gansbai miestelio
Anksčiau žvejų miestelis Gansbai buvo tarsi ryklio stebėtojų traukos centras, o netoliese esanti Dyer sala vadinta didžiųjų baltųjų sostine. Pastaraisiais metais rykliai čia pasirodo vis rečiau, todėl keičiasi ir vietos ekosistemos vaizdas. Kartu daugėja ženklų, rodančių plėšrūnų tarpusavio konfliktą.
Nuo 2017 metų Gansbai pakrantėje rasta bent devyni išplauti didieji baltieji, iš kurių keli buvo be kepenų, o kai kurie net be širdies. Tokios žaizdos laikomos orkų atakų požymiu, o mokslininkai jas sieja su ta pačia pora. Manoma, kad tikrasis žuvusių ryklių skaičius gali būti didesnis, nes ne visi kūnai išplaunami į krantą.
Orkos puola ir kitus ryklius
„Port“ ir „Starboard“ minimos ir kalbant apie plačiagalvių sevynžiaunių ryklių žudynių epizodą, kai per vieną dieną buvo sunaikinta bent 17 individų. Žaizdų pobūdis esą toks savitas, kad leidžia atsekti tuos pačius užpuolikus. Tai rodo, kad orkos neapsiriboja viena rūšimi ir turi efektyvią taktiką.
Kiti tyrimai rodo, kad vien orkų buvimas gali priversti didžiuosius baltuosius greitai pasitraukti. 2020 metų darbe teigiama, kad prie San Francisko ryklių medžioklės vietos tuštėja iškart, kai regione pasirodo orka. Tai leidžia suprasti, jog baimė gali veikti net ir aukščiausio lygio plėšrūnus.
Ilgalaikis vengimas ir nauja norma
2022 metų tyrime, naudodama ilgalaikius stebėjimus ir pažymėtų ryklių sekimo duomenis, biologės Alison Towner komanda teigė, kad rykliai ėmė taikyti ne trumpalaikį, o plataus masto vengimo modelį.
Iš pradžių po atakos atskiri rykliai dingdavo savaitėms ar mėnesiams, tačiau vėliau pasitraukimas tapo platesnis ir ilgesnis. Kuo dažniau orkos lankosi, tuo ilgiau rykliai laikosi atokiau. Per penkerius metus buvo sekama 14 GPS žymėmis pažymėtų ryklių, kurie pasitraukdavo, kai orkos būdavo netoliese.
Stebėjimų duomenys rodo, kad keliuose įlankose ryklių matoma gerokai mažiau nei anksčiau. Mokslininkai pabrėžia, kad tokio ilgo nebuvimo beveik nebuvo fiksuota nuo pat apskaitos pradžios.
Pasekmės ekosistemai ir nerimas dėl ateities
Kai didžiųjų baltųjų sumažėja, jų vietą nišoje pradeda užimti variniai rykliai, o orkos tada medžioja jau juos. Tyrėjai pastebi, kad orkos tai daro itin užtikrintai, tarsi turėdamos patirties medžioti didelius ryklius. Tokie pokyčiai gali perskirstyti visą maisto tinklą.
A. Towner įspėja, kad pusiausvyra svarbi, nes be didžiųjų baltųjų silpnėja ribojimas, kuris veikia ruonių elgesį, o tai gali paveikti ir nykstančius Afrikos pingvinus. Be to, kartu minimas ir kitas spaudimas, kai dėl intensyvaus abalonų išėmimo kinta rudadumblių miškų sistemos.
Nors dalis išvadų dar pateikiama kaip hipotezė, pabrėžiama, kad ekosistema negali atlaikyti begalinio spaudimo. Orkų polinkis rinktis ryklių kepenis siejamas su jų maistingumu, nes jos didelės, riebios ir turtingos energijos, kurią rykliai naudoja migracijoms.
Vis dėlto lieka neaišku, kaip orkos perprato šį pranašumą ir kodėl būtent kepenis pasirinko kaip taikinį. Atsižvelgiant į tai, kad didžiųjų baltųjų populiacijos pasaulyje mažėja, papildomas spaudimas iš tokio efektyvaus plėšrūno kelia rimtą susirūpinimą.
