Vis sunkiau iš pirmo žvilgsnio pasakyti, ar žiūrimas vaizdo įrašas yra tikras, ar sukurtas dirbtinio intelekto. Ankstesni akivaizdūs požymiai, tokie kaip keistos kūno proporcijos ar nelogiškos detalės, nyksta, nes generuojami vaizdai ir garsas tampa stulbinamai realistiški.
Dėl to dezinformacijos rizika auga net ten, kur anksčiau pakakdavo paprasto sveiko skepticizmo. Vietoje bandymo gaudyti smulkius niuansus, kartais paprasčiau pasitelkti tą patį principą, ugnį gesinti ugnimi.
Jei turinį gali sukurti dirbtinis intelektas, jis taip pat gali padėti įvertinti, ar įraše yra dirbtinai sukurto ar redaguoto turinio pėdsakų. Tokia kryptis po truputį tampa praktiniu įrankiu ne tik ekspertams, bet ir eiliniams vartotojams.
Šiame kontekste netikėtu sprendimu išsiskiria „Google“, kuri siūlo būdą greitai patikrinti, ar vaizdo įraše yra jos pačios dirbtinio intelekto paliktas ženklas. Idėja paprasta, jei turinys sukurtas arba pakeistas „Google“ įrankiais, jis gali turėti nematomą vandens ženklą. Tuomet patikra tampa ne spėlionėmis, o konkrečia indikacija.

Kaip veikia patikra per „Gemini“?
„Google“ plečia „Gemini“ programėlės galimybes ir įdiegia vaizdo įrašų tikrinimą naudojant „SynthID“. „SynthID“ yra nematomas vandens ženklas, skirtas pažymėti turinį, kuris buvo sugeneruotas arba redaguotas „Google AI“ įrankiais.
Vartotojui tai reiškia, kad galima gauti aiškesnį atsakymą, ar įrašas yra pilnai arba iš dalies dirbtinis. Praktinis naudojimas gana paprastas, įkeli vaizdo įrašą į „Gemini“ ir užduodi klausimą, ar šis įrašas buvo sukurtas „Google AI“.
Sistema išanalizuoja medžiagą ir pateikia rezultatą, nurodydama, ar aptiko „SynthID“ žymę vaizde arba garse. Tekste pabrėžiama, kad tai yra žingsnis į priekį, nes panaši nuotraukų patikra „Gemini“ pasirodė anksčiau, o dabar funkcija išplečiama ir į vaizdo formatą.
Kuo ši funkcija naudinga kasdien?
Svarbiausia nauda yra greitis ir aiškumas, nes vietoje ilgų svarstymų gauni konkretų signalą, ar medžiaga pažymėta. Jei įrašas redaguotas tik dalinai, sistema gali padėti suprasti, kuri įrašo dalis buvo keista, pavyzdžiui, garsas tam tikrame laiko intervale.
Tai gali būti ypač naudinga tada, kai bandoma manipuliuoti kontekstu, pakeičiant tik kelias sekundes arba tik audio takelį. Toks įrankis ypač praverčia socialiniuose tinkluose, kur vaizdai plinta greitai, o tikrinimo įpročiai dažnai atsilieka nuo tempo.
Net jei funkcija neatsako į visus klausimus, ji leidžia greitai atmesti dalį atvejų, kai įrašas akivaizdžiai paženklintas. Kitaip tariant, tai patogus pirmas filtras, kuris gali sutaupyti laiko ir sumažinti riziką apsigauti.
Ribojimai, kuriuos būtina suprasti
Tekste aiškiai nurodomi du praktiniai apribojimai, įkeliamo failo dydis negali viršyti 100 MB, o trukmė negali būti ilgesnė nei 90 sekundžių. Tai reiškia, kad ilgesniems reportažams ar pilniems įrašams gali tekti rinktis trumpesnę ištrauką.
Vis dėlto trumpiems klipams, kurie dažniausiai ir plinta greičiausiai, tokio limito dažnai pakanka. Dar svarbiau tai, kad „Gemini“ aptinka tik tuos įrašus, kurie turi „SynthID“, vadinasi, kuriuos sukūrė arba pakeitė „Google“ įrankiai, tokie kaip „Veo“ ar „Nano Banana“.
Jei vaizdo įrašas sukurtas kitu generatoriumi ir neturi šio ženklo, „Gemini“ jo nepažymės kaip dirbtinio. Nepaisant to, toks sprendimas vis tiek laikomas reikšmingu žingsniu, nes padeda bent daliai turinio priskirti aiškesnę kilmę.

Kodėl tai svarbu dabar?
Tekste teigiama, kad „Google“ jau pažymėjo daugiau nei 20 mlrd. dirbtinio intelekto sukurtų vienetų turinio su „SynthID“. Tai rodo mastą ir kartu paaiškina, kodėl tokia patikra tampa vis aktualesnė.
Kuo daugiau realistiško turinio atsiranda internete, tuo svarbiau turėti bent kelis paprastus būdus greitai įvertinti jo kilmę. Ši funkcija nėra stebuklingas dezinformacijos sprendimas, tačiau ji suteikia vartotojui papildomą kontrolės sluoksnį.
Jei anksčiau reikėjo spėti, dabar bent daliai turinio galima gauti konkretesnį atsakymą. O kai kalbame apie vaizdo įrašus, kurie gali formuoti nuomonę per kelias sekundes, net ir toks pirmas žingsnis yra reikšmingas.