Žinomas futuristas teigia, kad jau iki 2030-ųjų pasaulis gali pasikeisti neatpažįstamai. Dirbtinis intelektas, technologijų ir žmogaus sintezė bei sparčiai krintančios gamybos kainos, pasak jo, gali atverti duris į gausos erą – tačiau ne visi mokslininkai su tuo sutinka.
Žmogus, kuris ateitį „matė“ jau anksčiau
Ray Kurzweil niekada nebijodavo žvelgti labai toli į priekį. Žinomas futuristas ir ilgametis inžinierius, 2012 m. pakviestas dirbti „Google“ inžinerijos direktoriumi, anksčiau yra gana tiksliai numatęs tokius lūžius kaip interneto ir išmaniųjų telefonų iškilimas.
Knygoje The Singularity Is Nearer, išleistoje 2024 m. birželį, Kurzweilas piešia pasaulį, kuriame dirbtinis intelektas ir žmogaus kūrybiškumas susilieja ir sukuria visuomenę be stygiaus. Jo teigimu, jau iki 2030-ųjų trūkumas gali tapti praeitimi.
Singuliarumas – naujos eros aušra
Kurzweilo mąstymo centre – singuliarumo idėja. Tai momentas, kai dirbtinis intelektas pranoksta žmogaus intelektą ir pradeda iš esmės keisti civilizaciją. Jis prognozuoja, kad šis lūžis įvyks apie 2045 m., nors pirmosios transformacijos bangos gali pasiekti mus jau artimiausiais metais.
Taip pat skaitykite
Vienas ryškiausių jo spėjimų – technologijų ir biologijos susiliejimas. Įsivaizduokite nanorobotus, keliaujančius kraujotaka, taisančius ląsteles ir gerinančius atmintį, ar smegenų–kompiuterio sąsajas, leidžiančias mintimis jungtis prie debesijos. Kurzweilas mano, kad tai suteiktų galimybę akimirksniu pasiekti žinias, per sekundes išmokti kalbų ar net išsaugoti sąmonę už kūno ribų. Skamba drąsiai – bet panašiai kadaise skambėjo ir internetas.
„Mes peržengsime biologinių smegenų ribas“, – rašo Kurzweilas. Kitaip tariant, žmogaus intelektas galėtų tapti „atnaujinama“ savybe.
Gyvenimas 2030-aisiais: pasaulis be stygiaus?
Jei Kurzweilas teisus, kasdienybė 2030 m. būtų sunkiai atpažįstama. Energija galėtų pigti dėl plačiai diegiamos saulės energetikos ir automatizuoto išteklių gavybos. Pažangus DI padėtų efektyviau paskirstyti maistą ir medžiagas, mažindamas atotrūkį tarp turtingųjų ir skurstančiųjų. Medicinos nanotechnologijos galėtų gydyti ligas dar prieš pasireiškiant simptomams – o gal net sulėtinti senėjimą.
Jis taip pat kalba apie „skaitmeninį nemirtingumą“ – galimybę virtualiai atkurti prarastus artimuosius, naudojant DI, apmokytą jų balsais, nuotraukomis ir tekstais. Tai kartu ir jaudina, ir kelia nerimą – ateitis, kurioje gedulas galbūt turės slaptažodį.
Kurzweilas tiki, kad tokios inovacijos sukurs visuomenę, kurioje gausa bus ne privilegija, o norma: švietimas, sveikatos apsauga ir energija taps visiems prieinami, o savarankiškai besimokančios sistemos tyliai dirbs fone.
Skeptikai ir dilemos
Žinoma, ne visi tuo įsitikinę. Kai kurie mokslininkai mano, kad Kurzweilo optimizmas nepakankamai įvertina dabartinius DI ir nanotechnologijų apribojimus. Yann LeCun, „Meta“ vyriausiasis DI mokslininkas, teigia, kad dabartiniai kalbos modeliai dar nemąsto ir neplanuoja kaip žmonės, o iki žmogaus lygio DI gali prireikti dar daug metų.
Be to, kyla etinių klausimų. Jei technologijos leis gyventi labai ilgai – ar planeta nebus perpildyta? Jei patobulinimus galės sau leisti tik dalis žmonių, ar nelygybė nemažės, o didės? Ir kas galiausiai valdys algoritmus, formuojančius mūsų kasdienybę?
Mintis apie pasaulį, kuriame mašinos mąsto – o gal net jaučia – geriau už mus, priverčia suklusti net didžiausius technologijų entuziastus.
Viltis, atsakomybė ir žmogaus vaidmuo
Ar Kurzweilo terminai pasitvirtins, ar ne, jo žinutė aiški: ateitis artėja greičiau, nei tikimės, ir turime jai pasiruošti. Jo vizija ragina naudoti technologijas ne tik pažangai, bet ir prasmei.
Gausos svajonė – pasaulis, kuriame energija, maistas ir žinios laisvai prieinami – galėtų iš naujo apibrėžti, ką reiškia būti žmogumi. Tačiau, kaip pripažįsta ir pats Kurzweilas, technologijos vienos mūsų neišgelbės. Viskas priklausys nuo sprendimų, kuriuos priimsime dėl lygybės, etikos ir empatijos.
Galbūt 2030-aisiais atsigręšime atgal ir suprasime: gausos era neprasidėjo per naktį. Ji prasidėjo tada, kai išdrįsome ją įsivaizduoti – ir nusprendėme kurti kartu.
Šaltininiai: TechCrunch, Penguin Random House, The Guardian, Financial Times, Business Insider
