Metų pabaiga turi keistą galią. Kai kalendorius artėja prie paskutinio lapo, net didžiausi skeptikai ima žvilgčioti atgal ir vertinti, kas pavyko, o kas liko tik gražia idėja. Nauji metai daugeliui tampa simboline riba – tarsi nematoma linija, už kurios viskas turėtų prasidėti iš naujo. Būtent todėl naujametiniai pažadai jau tūkstančius metų išlieka vienu populiariausių savęs keitimo ritualų. Tačiau kodėl jie taip dažnai baigiasi nusivylimu, o ne proveržiu?
Pažadų tradicija, senesnė už kalendorių
Naujametinių pažadų idėja nėra šiuolaikinė saviugdos mada. Prieš maždaug 4000 metų senovės babiloniečiai Naujuosius metus švęsdavo per pirmąją jaunatį po pavasario lygiadienio. Ši šventė, vadinta Akitu, trukdavo net 11 dienų. Per ją žmonės ne tik švęsdavo, bet ir duodavo pažadus dievams – grąžinti skolas, laikytis duoto žodžio, elgtis teisingai. Romėnai perėmė panašią tradiciją, metų pradžioje taip pat žadėdami dievams tapti geresniais.
Šiandien dievų vaidmenį dažnai pakeitė socialiniai tinklai, kalendoriaus programėlės ir vidinis balsas, kartojantis: „nuo sausio pirmosios – tikrai“. Tačiau statistika išlieka negailestinga. Apie 45 procentai amerikiečių kasmet išsikelia naujametinius pažadus, bet net ketvirtadalis jų pasiduoda jau antrą sausio savaitę. Kitaip tariant, entuziazmas dažnai baigiasi dar nepasibaigus šventiniams likučiams šaldytuve.
Kaip skiriasi pažadai skirtingose pasaulio šalyse
Įdomu tai, kad naujametiniai tikslai nėra universalūs. 2013 metais atliktas „Google“ projektas „Zeitgeist“ pakvietė žmones iš viso pasaulio pasidalyti savo pažadais, o vėliau jie buvo suskirstyti į penkias kategorijas: sveikata, meilė, karjera, finansai ir išsilavinimas. Nors tai nebuvo mokslinis tyrimas, rezultatai atskleidė įdomias tendencijas.
Taip pat skaitykite
Jungtinėse Valstijose ir Egipte dominavo su sveikata susiję pažadai – sportas, mityba, svorio metimas. Australijos ir Japonijos gyventojai dažniau ieškojo meilės ar gilesnių santykių, o Indijoje – karjeros tikslai. Tai rodo, kad naujametiniai pažadai atspindi ne tik asmeninius troškimus, bet ir visuomenės kontekstą, spaudimą bei vertybes.
Socialiniai tinklai taip pat bandė atsakyti į klausimą, ko žmonės labiausiai nori iš naujų metų. Analizuojant „Twitter“ įrašus paaiškėjo, kad dažniausiai kartojami pažadai yra susiję su dieta, sportu ir svorio metimu, daugiau skaitymo, naujų įgūdžių mokymosi, pinigų taupymo, geresnio elgesio su kitais, darbo keitimo, labdaros, mažesnio alkoholio vartojimo, geresnio miego ir naujų draugysčių.
Kodėl vis dar verta juos duoti, net jei bijote nesėkmės
Beveik 30 procentų žmonių apskritai neduoda naujametinių pažadų, nes iš anksto žino, kad jų nesilaikys. Tačiau paradoksas slypi kitur: tyrimai rodo, kad tie, kurie išsikelia tikslus, yra net dešimt kartų labiau linkę juos pasiekti nei tie, kurie to nedaro. Problema nėra pats pažadas – problema yra tai, kaip jis suformuluojamas ir įgyvendinamas.
Planavimas nėra romantinė veikla. Jis reikalauja sąžiningumo, disciplinos ir gebėjimo pažvelgti į save be iliuzijų. Tačiau būtent planas leidžia chaosą paversti kryptimi.
Praėjusių metų inventorizacija: nepatogi, bet būtina
Pirmas žingsnis – ne rašyti naują sąrašą, o atsigręžti atgal. Atsisėskite su užrašų knygele ir sąžiningai įvertinkite praėjusius metus. Kas pavyko? Kas nepavyko? Kokie žmonės atėjo į jūsų gyvenimą, o kas iš jo pasitraukė?
Jei pernai jau turėjote pažadų sąrašą, dar svarbiau jį peržiūrėti. Kiek tikslų pasiekėte ir kodėl? O kurie liko neįgyvendinti? Jei tą patį tikslą kartojate jau kelerius metus iš eilės, verta savęs paklausti, ar jis tikrai jūsų, o ne primestas reklamos, aplinkos ar socialinių lūkesčių.
Viena metų idėja vietoj dešimties tuščių pažadų
Prieš pradedant detalų planavimą, verta suformuluoti vieną pagrindinę metų kryptį. Tai nebūtinai turi būti konkretus skaičius ar rezultatas – tai gali būti būsena, savybė ar prioritetas. Svarbiausia, kad jis atitiktų jūsų vidinius norus, o ne madingas tendencijas.
Maži žingsniai vietoj didelių lozungų
Kiekvienas tikslas turi būti išskaidytas į mažas, realias užduotis. Prieš tai verta užduoti sau kelis nepatogius klausimus: kas nutiks, jei tikslo nepasieksiu? Kiek laiko ir pastangų esu pasirengęs tam skirti? Ką keičiu savyje ir aplinkoje, jei man pavyks?
Tam, kad tikslai būtų aiškūs ir pasiekiami, galima remtis SMART metodika. Ji padeda užtikrinti, kad tikslas būtų konkretus, išmatuojamas, pasiekiamas, prasmingas ir apribotas laike. Be šių kriterijų net gražiausias pažadas lieka tik fraze.
Planas planui: struktūra, kuri gelbsti motyvaciją
Kai tikslai išskaidyti, laikas sudėlioti jų įgyvendinimo grafiką. Nebūtina suplanuoti visų metų valandomis, bet mėnesio, savaitės ir dienos užduotys su priminimais gali tapti skirtumu tarp idėjos ir veiksmo. Tam tinka tiek skaitmeninės programėlės, tiek paprasti popieriniai sąrašai.
Tikėjimas savimi – ne klišė, o būtinybė
Henrio Fordo žodžiai, kad „ar manai, jog gali, ar manai, kad negali – abiem atvejais esi teisus“, šiandien skamba banaliai, bet išlieka teisingi. Pažadai neveikia, jei patys jais netikime. Todėl paskutinis žingsnis – dar kartą peržvelgti savo tikslus ir paklausti savęs: ar aš iš tikrųjų tikiu, kad tai įmanoma?
Naujametiniai pažadai nėra magija. Tai įrankis. Ir nuo to, kaip juo naudositės, priklausys, ar sausio pradžia taps dar vienu nusivylimu, ar lūžio tašku.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
