Serbų eglė – tai endeminė rūšis, kilusi iš nedidelio Serbijos vakarų ir Bosnijos regiono. Šis spygliuočiams priskiriamas augalas užkariavo daugelio sodininkų širdis dėl nepaprastos atsparumo savybių ir įspūdingo išvaizdos.
Serbų eglė gali augti iki 100 cm per metus ir solitarinėje padėtyje pasiekti 20-30 m aukštį. Sodyboje ji kuria tankų, žalią sieną, kurią galima kontroliuoti reguliariu genėjimu. Tai puikus tujų pakaitalas tiems, kas ieško atsparių ir dekoratyvių spygliuočių.
Šios eglės privalumai yra išskirtiniai spygliai – viršuje tamsiai žali, o apačioje balto-mėlynos spalvos. Charakteringi yra ir kankorėžiai, kurie ilgai išlieka ant šakų. Jaunose eglėse jie maži ir purpurinės spalvos, o su laiku tapę rudais.
Serbų eglės auginimo reikalavimai
Norint, kad serbų eglė džiugintų akį, reikia užtikrinti tinkamas augimo sąlygas. Svarbu, kad ji augtų saulėtoje ar šiek tiek pavėsingoje vietoje. Dirva turi būti pralaidžių vandeniui ir vidutiniškai drėgna.
Taip pat skaitykite
Serbų eglė atsparį šalčiui, sausrai ir nepalankioms oro sąlygoms. Ji gerai toleruoja ir miestų taršą. Dar vienas privalumas – mažesnis jautrumas kenkėjams ar ligoms.
Spygliuotis atlieka dekoratyvias funkcijas visus metus, nes spygliai ant jo išlieka ir išsaugo intensyvų atspalvį.
Kaip teisingai pasodinti serbų eglę
Augalą galima sodinti tiek pavieniui, tiek didesnėmis grupėmis. Auginimas galimas iš sodinukų ar konteinerių. Geriausias laikas gyvatvorės sodinimui – pavasaris (balandis-gegužė).
Tarp sodinukų reikia išlaikyti bent 50-70 cm atstumą. Svarbu, kad jie būtų pasodinti tokiu pačiu gyliu kaip ir konteineryje. Po sodinimo substratą aplink spygliuočius reikia sutrypti ir gerai polakti.
Pirmuosius metus po sodinimo eglę reikia ypač globoti – reguliariai laistyti ir stebėti, kaip ji prisitaiko prie naujų sąlygų.
Serbų eglės genėjimas ir formavimas
Norint išsaugoti „eglutės” formą, negalima pamiršti reguliaraus genėjimo. Pirmaisiais metais eglę reikia genėti pavasarį, naudojant sekatoriaus. Vėliau jau galima naudoti gyvatvorių žirkles.
Sistemingas viršūnės trumpinimas skatina spygliuotį šakotis ir augti tankiau. Genėjimas turi būti atliekamas atsargiai, kad nepažeisti augalo formos ir nesusilpninti jo atsparumo.
Teisingai formuojama serbų eglė ne tik puikiai atrodo, bet ir ilgiau išlaiko savo dekoratyvumą bei tankumą.
Kodėl serbų eglė geresnė už tują
Lyginant su tujomis, serbų eglė yra atsparesnė ekstremaliems oro reiškiniams. Ji geriau toleruoja šaltį, sausrą ir stiprius vėjus. Be to, šiai spygliuočių veislei mažiau gresia kenkėjų ir ligų pavojus.
Serbų eglės spygliai išlaiko spalvą visus metus, o jos augimas yra greitesnis nei daugumos tujų veislių. Tai leidžia greičiau suformuoti tankią gyvatvorę ar dekoratyvų akcentą sode.
Ekologiniu aspektu serbų eglė taip pat pranašesnė – ji geriau prisitaiko prie vietinių sąlygų ir reikalauja mažiau priežiūros nei egzotiškesnės veislės.
Nuotraukos asociatyvinės © Ideogram @ Midjourney
