Sausio 1-oji daugeliui prasideda taip pat: tylus pažadas „nuo šiandien gyvensiu kitaip“, kavos puodelis ir skubus namų tvarkymas, tarsi nuo grindų švaros priklausytų visų metų sėkmė. Tačiau jau dvylika metų iš eilės mano Naujieji prasideda visiškai kitaip. Be dulkių siurblio, be skalbimo mašinos ūžesio ir be jokio noro „susitvarkyti gyvenimą“ per pirmąją metų dieną. Ir kuo ilgiau taip gyvenu, tuo aiškiau suprantu – galbūt būtent ši tradicija mane išmokė svarbiausios Naujųjų metų pamokos.
Kodėl mums taip reikia Naujųjų metų ritualų
Naujųjų metų išvakarės visame pasaulyje apipintos ritualais. Vieni bučiuojasi laikrodžiui mušant dvyliktą, kiti triukšmauja su puodais ir keptuvėmis, treti renkasi dar keistesnius papročius – nuo persirengimo gyvūnais iki simbolinių bėgimų ar daiktų daužymo. Šie veiksmai nėra tik pramoga. Jie suteikia jausmą, kad galime kažką „nulemti“, kad perėjimas iš vienų metų į kitus nėra tik datos pasikeitimas.
Vis dėlto ne visi užauga su tradicijomis. Kai kurie jų neturi šeimoje, kiti jų atsisako augdami. Tačiau tam tikrame gyvenimo etape, ypač baigus studijas ar persikėlus į naują miestą, atsiranda noras turėti bent vieną asmeninį ritualą. Kažką, kas būtų tik tavo ir kartotųsi kasmet, net jei keičiasi darbai, miestai ar žmonės.
Ilgos paieškos ir keistas atradimas
Bandymas išsirinkti „tinkamą“ Naujųjų metų tradiciją pasirodė sudėtingesnis, nei galėjo atrodyti. Vienos reikalavo papildomų išlaidų, kitos – fizinių pastangų ar klimato, kuris sausį tikrai nėra draugiškas. Buvo ir tokių, kurios atrodė per daug egzotiškos ar tiesiog svetimos.
Lūžis įvyko visai netikėtai – per pokalbį su drauge. Ji papasakojo apie kinų tradiciją, kuri iš pirmo žvilgsnio skambėjo beveik kaip pasiteisinimas tingėti: sausio 1-ąją nevalyti namų ir neskalbti. Pagal šį tikėjimą, valydamas ar plaudamas pirmąją metų dieną, simboliškai „iššluoji“ visą sėkmę, kuri turėtų likti namuose ateinantiems metams. Todėl visi buities darbai atidedami sausio 2-ajai.
Skamba paprastai, bet iš tiesų tai ritualas, paremtas mintimi apie gausą, ne apie kontrolę. Ne apie tvarką, o apie leidimą sau.
Kodėl tai sunkiau, nei atrodo
Daugeliui žmonių viena diena be tvarkymosi būtų tikra dovana. Tačiau tiems, kuriems švara – ne tik įprotis, bet ir savotiškas saugumo jausmas, tai tampa iššūkiu. Kai namuose viskas turi savo vietą, kai indai niekada neužsibūna kriauklėje, o dulkių siurblys naudojamas kasdien, chaosas, net ir minimalus, kelia vidinį diskomfortą.
Pirmieji metai buvo tikras savikontrolės testas. Ranka tiesėsi nuvalyti stalą, kojos pačios nešė link siurblio. Buvo akimirkų, kai atrodė, jog tradicija tuoj bus „netyčia“ sulaužyta. Tačiau būtent tas sustojimas – kai pastebi impulsą ir sąmoningai jo neįgyvendini – tapo svarbiausia patirtimi.
Kaip viena diena pakeitė santykį su tvarka
Metams bėgant tapo lengviau. Sausio 1-oji nustojo būti diena, kai erzina neplauti puodeliai ar į namus parneštas smėlis. Ji tapo diena, kai leidžiama tiesiog būti. Be perfekcionizmo, be nuolatinio „reikia“. Ir nors nėra jokio objektyvaus būdo išmatuoti, ar ši tradicija atnešė daugiau sėkmės, jos poveikis emocinei savijautai yra akivaizdus.
Ši diena išmokė, kad ne viskas gyvenime turi būti sutvarkyta, kad būtų gera. Kad kartais netvarka yra laikina, o ramybė – vertingesnė. Ji nukreipė dėmesį nuo išorės į vidų, nuo vaizdo – į pojūtį.
Tradicija, kuri veikia net netikint prietarais
Net jei netiki jokiais simboliais ar prietarais, ši tradicija turi praktinę naudą. Ji suteikia oficialų leidimą sustoti. Pailsėti. Nebūti produktyviam. O tai, paradoksalu, tampa puikia Naujųjų metų pradžia. Metai prasideda ne nuo pareigos, o nuo poilsio. Ne nuo „susitvarkysiu“, o nuo „pasidžiaugsiu“.
Galbūt būtent todėl ši tradicija išliko dvylika metų. Ne dėl tikėjimo sėkme, o dėl to, ką ji suteikia čia ir dabar – buvimą akimirkoje, mažesnį spaudimą ir švelnesnį santykį su savimi.
Jei ieškai naujos Naujųjų metų tradicijos, kuri nereikalautų pinigų, pastangų ar drąsos, ši gali būti kaip tik tau. Blogiausiu atveju – turėsi dieną be tvarkymosi. Geriausiu – išmoksi, kad kartais didžiausias pokytis prasideda tada, kai nieko nedarai.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
