Metų pabaiga tauriųjų metalų rinkoje priminė amerikietiškus kalnelius. Dar gruodžio pradžioje investuotojai stebėjo istorines aukštumas, o jau po kelių savaičių – staigius kritimus, kurie daugeliui sugadino šventinę nuotaiką. Auksas ir sidabras, ilgą laiką laikyti ramybės uostais neramiais laikais, netikėtai parodė savo kitą – itin nepastovią – pusę. Vis dėlto didieji bankai ir rinkų strategai siunčia aiškią žinutę: tai gali būti tik pauzė prieš naują, dar galingesnį kainų šuolį.
Per vienerius metus auksas pabrango daugiau nei 70 procentų, o sidabras – net 170 procentų. Tai skaičiai, kurių rinkos nebuvo mačiusios dešimtmečius. Tačiau paskutinėmis metų dienomis abi žaliavos patyrė reikšmingą korekciją: aukso uncijos kaina smuko nuo maždaug 4 584 iki 4 350 JAV dolerių, o sidabras nukrito nuo 82,60 iki 71,50 dolerio. Krito ir platinos bei paladžio kainos, taip sukeldamos klausimą – ar bulių rinka baigėsi?
Kodėl taurieji metalai staiga atpigo?
Staigaus kainų kritimo priežasčių ieškoma keliose kryptyse. Dalis komentatorių pirštu rodo į geopolitiką ir politinius pareiškimus po JAV ir Ukrainos susitikimo Floridoje. JAV prezidentas Donald Trump pareiškė, kad derybose dėl karo Ukrainoje esą „yra susitarimo užuomazga“, o rezultatai gali paaiškėti „per kelias savaites“. Tokie žodžiai pakurstė viltis dėl konflikto deeskalacijos, o kartu sumažino investuotojų apetitą vadinamiesiems saugiems aktyvams, tarp kurių pirmoje vietoje – auksas ir sidabras.
Vis dėlto rinkos veteranai primena, kad panašių optimistinių pareiškimų šiais metais jau būta ne vieno, tačiau realių proveržių jie neatnešė. Todėl vis dažniau pabrėžiama kita, daug žemiškesnė priežastis – pelnų fiksavimas. Metų pabaiga tradiciškai yra metas, kai didieji investuotojai uždaro pozicijas, o šiemet tai ypač suprantama, nes auksas patyrė didžiausią 12 mėnesių kainų šuolį nuo 1979 metų.
Sidabro atvejis dar sudėtingesnis. Niujorko prekių birža CME padidino pradinio užstato reikalavimus sidabro ateities sandoriams nuo 20 tūkst. iki 25 tūkst. dolerių, motyvuodama sprendimą per dideliu rinkos nepastovumu. Tai lėmė priverstinį pozicijų uždarymą tų investuotojų, kurie negalėjo papildyti sąskaitų. Analitikai pripažįsta, kad toks sprendimas riboja spekuliaciją, bet neišsprendžia esminės problemos – fizinio sidabro trūkumo.

Auksas – naujo augimo ciklo pradžioje?
Nepaisant korekcijos, didžiosios finansų institucijos išlieka stebėtinai vieningos: aukso istorija dar toli gražu nebaigta. Analitikai iš BMO Capital Markets prognozuoja, kad 2026 metų pirmoje pusėje auksas gali pasiekti naujas rekordines aukštumas, o vidutinė metų kaina sieks apie 4 600 dolerių už unciją. Pagrindiniai varikliai – infliacijos baimės, valiutų nuvertėjimas ir tikėtinas palūkanų normų mažinimas.
Rinkos jau dabar tikisi dviejų JAV palūkanų normų mažinimų kitais metais. Kadangi auksas neneša palūkanų, tokia aplinka jam itin palanki. Be to, mažėjančios palūkanos paprastai silpnina JAV dolerį, o šis patiria papildomą spaudimą dėl augančios JAV valstybės skolos.
Dar drąsesnį, bet detaliai išskirstytą scenarijų pateikia Goldman Sachs. Banko analitikų nuomone, 2026 metų pradžioje aukso kaina gali laikinai smuktelėti iki 4 200 dolerių, tačiau vėliau palaipsniui kilti ir metų pabaigoje pasiekti net 4 900 dolerių. Šios prognozės remiasi prielaida, kad pasaulio ekonomika augs stabiliai, o JAV palūkanų normos bus sumažintos bendrais 50 bazinių punktų.
Esminiu faktoriumi čia laikoma centrinių bankų paklausa. Prognozuojama, kad 2026 metais jie vidutiniškai pirks apie 70 tonų aukso per mėnesį – keturis kartus daugiau nei iki 2022-ųjų. Tai tiesioginė reakcija į Rusijos rezervų įšaldymą, kuris parodė politines rizikas, susijusias su rezervinėmis valiutomis.
Link 5 000 dolerių ribos?
Kai kurios prognozės skamba dar ambicingiau. JPMorgan Private Bank mano, kad 2026 metų ketvirtąjį ketvirtį aukso kaina gali pasiekti 5 055 dolerius už unciją. Panašios nuomonės laikosi ir Bank of America, kuri vidutinę 2026 metų kainą vertina 4 538 doleriais, o piką – apie 5 000.
Prie šio choro prisijungė ir Société Générale, paskelbusi, kad išlaiko maksimalų 10 procentų aukso svorį savo mišriame portfelyje. Bankas visiškai atsisakė JAV infliacijai indeksuotų obligacijų ir perpus sumažino korporatyvinių obligacijų dalį, argumentuodamas, kad JAV doleris nebėra toks saugus, koks buvo anksčiau.

Sidabras: atsargios prognozės ir drąsios vizijos
Sidabro ateitis vertinama dviprasmiškai. Viena vertus, šiemet jis išgyveno ilgiausią kainų augimo seriją per 42 metus, todėl dalis analitikų abejoja, ar tokie aukšti lygiai gali būti išlaikyti. Kita vertus, pramoninė paklausa auga – ypač dėl saulės energetikos, duomenų centrų ir dirbtinio intelekto infrastruktūros. Situaciją dar labiau gali komplikuoti Kinijos planuojami sidabro eksporto ribojimai nuo 2026 metų pradžios.
BMO prognozuoja, kad 2026 metų ketvirtąjį ketvirtį sidabras vidutiniškai kainuos apie 60 dolerių už unciją, o metinis vidurkis sieks 56,30 dolerio. Vis dėlto sidabro entuziastai primena, kad 1980-aisiais 50 dolerių už unciją, įvertinus infliaciją, šiandien prilygtų maždaug 200 dolerių.
Būtent šią ribą mini ir investuotojas bei knygos Rich Dad Poor Dad autorius Robert Kiyosaki. Jis įspėja apie galimą hiperinfliaciją JAV ir teigia, kad sidabras gali šauti iki 200 dolerių jau 2026 metais. Ar tai pranašystė, ar perdėtas optimizmas – parodys laikas. Tačiau viena aišku: tauriųjų metalų istorija artimiausiais metais bus visai ne nuobodi.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.