Atėjus žiemai, daugelis mūsų mintyse automatiškai „uždaro“ vasaros režimą. Nebėra saulės vonių, paplūdimių, kepinančių spindulių ir nuolatinio priminimo teptis SPF. Vietoje to – sniegas, šaltis, pirštinės, kepurės ir storos striukės. Atrodo logiška manyti, kad oda šiuo metų laiku gali atsipalaiduoti nuo apsaugos nuo saulės. Tačiau dermatologai sako priešingai: būtent žiemą darome vieną itin pavojingą klaidą, kurios pasekmės gali išlįsti tik po metų ar net dešimtmečio.
Nors šaltuoju sezonu daugiau kalbama apie drėkinimą, o ne apie SPF, specialistai pabrėžia – žiema odai kelia ne mažiau iššūkių nei vasara. Šaltas, sausas oras lauke ir intensyvus šildymas patalpose silpnina odos apsauginį barjerą, todėl ji tampa jautresnė, sausesnė ir labiau pažeidžiama.
Kodėl žiemą oda kenčia labiau, nei manome
„Kai sumažėja oro drėgmė ir įsijungia šildymas, oda daug greičiau netenka drėgmės, o jos barjeras pradeda irti“, – aiškina Tiffany J. Libby, sertifikuota dermatologė ir Mohso mikrochirurgijos specialistė. Dėl to oda ima šerpetoti, tempia, greičiau rausta ir tampa ne tokia atspari aplinkos poveikiui.
Todėl dermatologai žiemą rekomenduoja „peržiūrėti“ odos priežiūros rutiną: rinktis sodresnius kremus su keramidais ar skvalanu, vengti agresyviai putojančių prausiklių ir net apsvarstyti oro drėkintuvo naudojimą namuose. Tačiau, pasak specialistės, svarbu ne tik tai, ką įtraukiame į rutiną, bet ir tai, ko neturime iš jos išbraukti.

Didžiausia žiemos odos priežiūros klaida – ji daroma masiškai
Pasak dr. Libby, viena dažniausių ir pavojingiausių klaidų žiemą – visiškas apsauginio kremo nuo saulės atsisakymas. Daugelis mano, kad jei saulė nešildo ir dangus dažnai apniukęs, SPF nebereikalingas. Tačiau tai – klaidingas ir brangiai kainuojantis įsitikinimas.
Dermatologė, kuri taip pat vadovauja Mohso chirurgijai Brown Dermatology ir dėsto Warren Alpert Medical School of Brown University, pabrėžia: iki 80 procentų ultravioletinių spindulių prasiskverbia net pro debesis. O pavojingiausi UVA spinduliai, labiausiai atsakingi už odos senėjimą ir odos vėžį, yra vienodai stiprūs visus metus.
Dar daugiau – žiemą situacija gali būti net pavojingesnė nei vasarą. Sniegas ir ledas atspindi iki 80 procentų UV spinduliuotės, taip padidindami bendrą odos apkrovą. Net jei nejaučiate šilumos, oda vis tiek patiria nematomą žalą, kuri ilgainiui ardo kolageną ir pažeidžia ląstelių DNR.
Kodėl „žemas UV indeksas“ nereiškia saugumo
Dažnai girdimas argumentas – žiemą UV indeksas žemesnis, tad rizika minimali. Tačiau dr. Libby aiškina, kad tai tik dalis tiesos. Nors UVB spindulių, kurie sukelia nudegimus, žiemą mažiau, UVA spinduliai prasiskverbia giliau į odą ir veikia nepriklausomai nuo sezono.
Situacija dar sudėtingesnė kalnuose. Dermatologė atkreipia dėmesį, kad UV spinduliuotė didėja maždaug 4–5 procentais kas 300 metrų virš jūros lygio. Todėl slidinėjimas ar ilgesnis buvimas lauke kalnuotose vietovėse žiemą gali reikšti itin intensyvų odos apšvitinimą.
Svarbiausia – UV žala yra kaupiamoji. Kiekviena diena be apsaugos palieka pėdsaką, net jei tai buvo tik trumpa kelionė automobiliu ar sėdėjimas prie lango. „Net trumpalaikis, kasdienis poveikis prisideda prie ankstyvo senėjimo ir odos vėžio rizikos“, – pabrėžia specialistė.
Skaičiai, kurie priverčia susimąstyti
Moksliniai tyrimai rodo, kad kasdien naudojant SPF 30 ar didesnį kremą, melanomos rizika gali sumažėti iki 50 procentų. Be to, per ketverius metus matomas odos senėjimas gali sulėtėti net 24 procentais. Tai ne kosmetinė smulkmena, o ilgalaikė investicija į sveikatą.
Dr. Libby nedvejodama teigia: apsauginis kremas nuo saulės yra pats svarbiausias kasdienis produktas, jei kalbame apie odos ilgaamžiškumą. Ir tai galioja nepriklausomai nuo metų laiko.

Kodėl SPF svarbus ne tik dėl vėžio
Žiemos metu SPF saugo ne tik nuo odos vėžio. Jis padeda išvengti fotosenėjimo – smulkių raukšlių, pigmentinių dėmių ir odos tonuso netolygumų. Visa tai yra ilgalaikės UV spindulių žalos pasekmės, kurios dažnai pasireiškia tik po kelerių metų.
Nors SPF žiemą būtinas, dermatologė rekomenduoja šiek tiek pakoreguoti jo pasirinkimą. Šaltuoju sezonu verta rinktis drėkinančias formules, kuriose yra keramidų, glicerino ar skvalano. Jei neslidinėjate ir neužsiimate aktyviu sportu lauke, vandeniui atspari formulė nebūtina.
Sausai ar jautriai odai dažnai geriau tinka mineraliniai apsauginiai kremai su cinko oksidu ar titano dioksidu – jie mažiau dirgina ir kartu suteikia patikimą apsaugą.
Maža klaida šiandien – didelės pasekmės rytoj
Žiemą lengva pasiduoti iliuzijai, kad oda „pailsi“ nuo saulės. Tačiau būtent šis atsipalaidavimas dažnai tampa tylia klaida, kurios pasekmes pastebime per vėlai. Dermatologų žinutė aiški ir vienareikšmė: SPF neturi atostogų.
Jei yra vienas įprotis, kurio žiemą nevalia atsisakyti, tai apsauga nuo saulės. Nes net tada, kai saulė slepiasi už debesų, ji vis tiek dirba savo darbą – ir ne jūsų naudai.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.