Po daugiau nei pusės amžiaus tylos Mėnulis vėl atsiduria pasaulio dėmesio centre. 2026 metai žada būti lūžio taškas, kai mūsų natūralus palydovas taps nebe simboliniu, o strateginiu tikslu didžiausioms kosmoso valstybėms ir privačioms bendrovėms. Astronautų skrydis, ambicingos robotinės misijos, lenktynės dėl Pietų ašigalio ir net galimas planų perrašymas – visa tai rodo, kad kosmoso varžybos grįžta su nauja jėga. Ir šį kartą statymai gerokai didesni nei XX amžiaus septintajame dešimtmetyje.
NASA grąžina žmones prie Mėnulio po 50 metų
Svarbiausias 2026 metų kosminis įvykis neabejotinai bus Artemis II misija. Tai pirmasis pilotuojamas skrydis Mėnulio link nuo 1972 metų, kai Apollo 17 astronautai paskutinį kartą vaikščiojo Mėnulio paviršiumi. Nors Artemis II neapims nusileidimo, pats faktas, kad žmonės vėl pasieks Mėnulio apylinkes, laikomas istoriniu.
Misijoje dalyvaus keturi astronautai: Reidas Wisemanas (misijos vadas), Victoras Gloveris (pilotas), Christina Koch (misijos specialistė) ir kanadietis Jeremy Hansenas, atstovaujantis Canadian Space Agency. Tai simbolinis žingsnis, pabrėžiantis, kad Artemis programa yra tarptautinė, o ne vien JAV projektas.
Skrydis turėtų įvykti 2026 metų viduryje, nors tiksli data vis dar nėra paskelbta. NASA svarstė galimybę startuoti jau vasarį, tačiau misijos sudėtingumas ir saugumo reikalavimai palieka erdvės korekcijoms. Astronautai praleis kosmose apie 10 dienų, apskris Mėnulį ir grįš į Žemę.
Taip pat skaitykite
Nauji rekordai ir technologinis išbandymas
Artemis II taps ne tik simboliniu, bet ir rekordinio masto skrydžiu. Astronautai nutols iki maždaug 370 tūkstančių kilometrų nuo Žemės ir praskries apie 10 300 kilometrų virš nematomosios Mėnulio pusės. Taip bus pagerintas iki šiol galiojęs Apollo 13 rekordas, kuris ilgus dešimtmečius žymėjo toliausią žmonių pasiektą atstumą kosmose.
Skrydžiui bus naudojama naujos kartos Orion kapsulė, sukurta bendradarbiaujant su Lockheed Martin. Ji jau buvo išbandyta be įgulos per Artemis I misiją 2022 metais, tačiau dabar laukia kur kas sudėtingesnis išbandymas – gyvų žmonių saugumas. Kapsulę į kosmosą kels milžiniška Space Launch System raketa, kurios kūrimas kainavo milijardus dolerių ir kol kas buvo panaudota tik vieną kartą.
Šios misijos sėkmė yra būtina sąlyga Artemis III programai, kuri turėtų sugrąžinti astronautus ant Mėnulio paviršiaus. Nors oficialiai kalbama apie 2027 metus, vis daugiau ženklų rodo, kad šis terminas gali nusikelti.
Kinija žvelgia į Mėnulio Pietų ašigalį
Kol NASA ruošiasi istoriniam pilotuojamam skrydžiui, Kinija taip pat nemažina tempo. 2026 metais planuojama Chang’e 7 misija, kuri bus dar vienas svarbus žingsnis Pekino Mėnulio strategijoje. Ankstesnė Chang’e 6 misija jau įrašė Kiniją į istoriją – pirmą kartą žmonija gavo Mėnulio nematomosios pusės mėginius.
Chang’e 7 bus nepilotuojama, tačiau technologiškai itin sudėtinga. Jos tikslas – Mėnulio Pietų ašigalis, laikomas viena perspektyviausių vietų būsimoms bazėms. Manoma, kad šiame regione gali būti reikšmingų vandens ledo atsargų, kurios ateityje galėtų būti naudojamos tiek gyvybės palaikymui, tiek kuro gamybai.
Misiją sudarys orbiteris, nusileidimo aparatas, nedidelis roveris ir vadinamasis „hopperis“ – šokinėjantis modulis, galintis pasiekti sunkiai prieinamas vietas. Kinija siekia ne tik surinkti mokslinius duomenis, bet ir įvertinti rizikas būsimoms pilotuojamoms misijoms. Oficialiai skelbiama, kad pirmieji taikonautai Mėnulyje gali pasirodyti dar iki šio dešimtmečio pabaigos.
Blue Origin meta iššūkį SpaceX
Didžiausia staigmena 2026 metų Mėnulio planuose – Blue Origin ambicijos. Bendrovė paskelbė, kad jau 2026 metų pirmoje pusėje sieks nusiųsti Blue Moon MK1 nusileidimo modulį į Mėnulio paviršių. Tikslas – sritis netoli Shackletono kraterio Pietų ašigalyje, kur NASA planuoja būsimą žmonių nusileidimą.
Šis planas tiesiogiai meta iššūkį SpaceX, kurios Starship buvo pasirinktas kaip Artemis III nusileidimo modulis. Tačiau Starship iki šiol nesugebėjo net pasiekti Mėnulio orbitos, jau nekalbant apie saugų nusileidimą. Tai atveria galimybę Blue Origin tapti alternatyva.
Taip pat skaitykite
Blue Moon MK1 yra apie 8 metrų aukščio – šiek tiek didesnis nei „Apollo“ laikų moduliai. Jei šis bandymas bus sėkmingas, NASA gali persvarstyti savo planus ir patikėti Blue Origin žmonių nuleidimą ant Mėnulio paviršiaus. Vėliau planuojama ir dar didesnė, pilotuojama MK2 versija.
Mėnulis – ne tik tikslas, bet ir ateities platforma
2026-ieji aiškiai parodo, kad Mėnulis nebėra vien nostalgijos objektas ar politinis simbolis. Jis tampa strategine platforma, kurioje sprendžiasi technologinė lyderystė, resursų kontrolė ir ilgalaikės žmonijos ambicijos kosmose. NASA, Kinija ir privatūs žaidėjai ne tik lenktyniauja, bet ir ruošiasi ilgam buvimui.
Artemis II sėkmė, Chang’e 7 rezultatai ir Blue Moon nusileidimas gali nulemti, kas pirmas įsitvirtins Mėnulio Pietų ašigalyje. O tai – jau nebe mokslinė fantastika, o labai reali 2026 metų darbotvarkė.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
