Vėžio gydyme retai pasirodo idėjos, kurios vienu metu būtų ir provokuojančios, ir viltingos. Tačiau būtent tokia yra nauja koncepcija, kuri netrukus bus išbandyta žmonėms: naviko ląstelės „nužudomos“, bet paliekamos beveik nepažeistos, o vėliau sugrąžinamos į organizmą kaip vakcina. Metodas kilo ne iš onkologijos laboratorijų, o iš kraujo perpylimo saugumo technologijų, kurios jau daugiau nei du dešimtmečius naudojamos kai kuriose pasaulio šalyse. Dabar šis sprendimas žengia pirmą rimtą žingsnį į klinikinę onkologiją.
Kraujo dezinfekcija, kuri įkvėpė vėžio vakciną
Kai kuriose Europos ir kitose šalyse donuotas kraujas ar jo komponentai prieš perpylimą yra apdorojami ultravioletine (UV) šviesa ir riboflavinu, geriau žinomu kaip vitaminas B2. Šis metodas, vadinamas „Mirasol“ procesu, leidžia neutralizuoti virusus, bakterijas ir parazitus. Principas paprastas, bet veiksmingas: riboflavinas prisijungia prie DNR ir RNR, o UV šviesa pažeidžia genetinę medžiagą taip, kad patogenai nebegali daugintis.
Būtent čia gimė netikėta idėja. Stebėdami, kaip po šio proceso baltieji kraujo kūneliai lieka „negyvi, bet vientisi“, mokslininkai pradėjo svarstyti: o kas, jei taip būtų galima apdoroti ir vėžio ląsteles? Jei jos nebegalėtų daugintis, bet vis dar „nešiotų“ visus navikui būdingus baltymus, gal imuninė sistema pagaliau jas atpažintų kaip priešą.
Visa naviko „vizitinė kortelė“ vienoje vakcinoje
Dauguma iki šiol kuriamų vėžio vakcinų susiduria su ta pačia problema – reikia atspėti, kuriuos naviko antigenus įtraukti, kad imuninė reakcija būtų stipri ir tiksli. Naujoji koncepcija šią kliūtį apeina iš esmės. Vakcina būtų gaminama iš visų paciento naviko ląstelių, todėl joje būtų visi vadinamieji neoantigenai – unikalūs baltymai, kurių nėra sveikose organizmo ląstelėse.
Taip pat skaitykite
Būtent tai, pasak šios srities specialistų, gali tapti didžiausiu metodo privalumu. Užuot spėliojus, kas „patiks“ imuninei sistemai, jai pateikiamas visas naviko „portretas“. Teoriškai tai turėtų sukelti platesnį ir tvaresnį imuninį atsaką.
Skepticizmas: „visa tai jau bandyta“
Vis dėlto onkologijos istorija moko atsargumo. Bandymų kurti vakcinas iš visų vėžio ląstelių būta ir anksčiau – daugiau nei pusę amžiaus. Dalis jų pasiekė klinikinius tyrimus, tačiau imuninė reakcija dažniausiai buvo silpna, o realios naudos pacientams – mažai. Nė viena tokia vakcina žmonėms iki šiol nebuvo patvirtinta, nors veterinarijoje vienas panašus preparatas jau naudojamas.
Skeptikai pabrėžia, kad ankstesnės technologijos, skirtos „užmušti“ vėžio ląsteles – pavyzdžiui, stipri radiacija – kartu sunaikindavo ir daug svarbių antigenų. Naujojo metodo šalininkai tikina, jog UV ir riboflavino derinys veikia švelniau ir leidžia išsaugoti imuninį „masalą“. Tačiau ar to pakaks, kol kas lieka atviras klausimas.
Pirmasis rimtas išbandymas – pacientams
Nepaisant abejonių, šį mėnesį startuoja pirmasis 1 fazės klinikinis tyrimas su žmonėmis. Jame dalyvaus aštuoni pacientai, sergantys atsinaujinusiu kiaušidžių vėžiu. Pirmiausia jiems bus atlikta operacija, kurios metu pašalinamas navikas. Tuomet naviko ląstelės bus apdorojamos riboflavinu ir UV šviesa, o gauta „inaktyvuota“ medžiaga sujungiama su imunitetą stiprinančiu priedu – adjuvantu.
Kiekvienas pacientas gaus tris individualiai pagamintos vakcinos dozes. Pagrindinis šio etapo tikslas – įvertinti saugumą ir stebėti, ar organizmas iš tiesų reaguoja imunologiškai. Apie gydomąjį poveikį dar nekalbama, tačiau mokslininkai viliasi, kad toks metodas galėtų sulėtinti ar net užkirsti kelią ligos atkryčiui, ypač derinant jį su kitais gydymo būdais.
Ar imuninė sistema gali nugalėti naviką?
Net jei vakcina suaktyvins imunines ląsteles, lieka dar viena didelė problema – pats navikas. Vėžiniai audiniai pasižymi gebėjimu slopinti imuninį atsaką, tarsi „užmigdyti“ organizmo gynybą. Būtent dėl to daugelis imunoterapijų veikia ne visiems pacientams arba praranda efektyvumą laikui bėgant.
Kritikai teigia, kad naujoji vakcina neišvengs šios realybės. Net ir stiprus pradinis atsakas gali būti numalšintas naviko aplinkos. Tačiau optimistai atsako, jog būtent platesnis antigenų spektras gali padėti imuninei sistemai išlikti aktyviai ilgiau.
Ne vienintelė tokia idėja
Svarbu ir tai, kad ši kryptis nėra vieniša. Kitos mokslininkų grupės taip pat eksperimentuoja su vadinamosiomis „vaiduoklių ląstelėmis“ – standartizuotomis naviko ląstelėmis, kurios negali daugintis, bet turi ryškius vėžinius antigenus. Toks sprendimas būtų patogesnis, nes vakcinos galėtų būti paruoštos iš anksto, nelaukiant individualaus paciento audinių apdorojimo.
Šis paralelinis progresas leidžia manyti, kad visa naviko ląstelėmis paremtų vakcinų idėja dar nėra aklavietė. Galbūt technologijos, kurių anksčiau trūko, pagaliau pasivijo ambicingą viziją.
Ar tai gali būti lūžis?
Kol kas atsakymas atsargus. Naujoji vakcina nėra stebuklas ir tikrai ne garantuotas išsigelbėjimas nuo vėžio. Tačiau tai – bandymas iš naujo pažvelgti į seną idėją, pasitelkiant modernesnes, tikslesnes technologijas. Jei pirmieji tyrimai parodys bent jau aiškų imuninį atsaką ir saugumą, tai gali atverti duris didesniems, platesniems bandymams.
Onkologijoje progresas dažnai ateina mažais žingsniais. Galbūt šis „išvalyto kraujo“ metodas taps dar vienu jų – ne revoliucija per naktį, bet svarbia grandimi ilgame kelyje link efektyvesnio vėžio valdymo.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
