Žinia skamba lyg iš mokslinės fantastikos filmo, tačiau šį kartą tai ne scenarijus, o realūs skaičiavimai. Mokslininkai perspėja, kad 2032 metais Mėnulis gali tapti kosminio smūgio taikiniu, o jo pasekmės – pasiekti ir Žemę. Nors tiesioginės grėsmės planetai kol kas nėra, galimas Mėnulio paviršiaus smūgis kelia vis daugiau klausimų dėl palydovų saugumo, astronautų misijų ir žmonijos pasirengimo netikėtiems kosminiams scenarijams. Asteroidas, pavadintas 2024 YR4, tampa vis labiau stebimu dangaus objektu, o sprendimus dėl jo gali tekti priimti anksčiau, nei norėtųsi.
Kokia tikimybė, kad asteroidas pasieks Mėnulį?
Pagal naujausius skaičiavimus, egzistuoja maždaug 4 procentų tikimybė, kad 2024 YR4 – pastato dydžio asteroidas – 2032 metais trenksis į Mėnulį. Dar svarbesnis faktas tas, kad apie 1 procentas tikimybės siejamas su scenarijumi, kai po smūgio į kosmosą būtų išsviesta daugybė smulkių nuolaužų. Šios dalelės galėtų pasklisti netoli Žemės orbitos ir tapti rimta grėsme palydovams bei kosmose dirbantiems astronautams.
NASA inžinieriai pabrėžia, kad toks įvykis nebūtų paprastas reginys danguje. Smūgio energija galėtų prilygti maždaug 6 milijonų tonų trotilo sprogimui – tai yra apie 400 kartų daugiau energijos nei buvo išlaisvinta Hirosimos atominės bombos metu. Nors Mėnulis neturi atmosferos, kuri sugertų dalį energijos, būtent dėl to smūgio pasekmės būtų itin ryškios.

Nuo Žemės grėsmės iki Mėnulio taikinio
Įdomu tai, kad vos atradus 2024 YR4 2024 metų gruodį, mokslininkai svarstė visai kitą scenarijų. Pirmieji skaičiavimai rodė, kad asteroidas gali smogti Žemei. Tikimybė buvo pasiekusi net 3,1 procento vasario 18 dieną, tačiau vėlesni stebėjimai leido šį pavojų atmesti. Žemė liko saugi, tačiau Mėnulis atsidūrė naujoje rizikos zonoje.
Nors Mėnulis dažnai laikomas tarsi kosminiu skydu, saugančiu Žemę nuo asteroidų, šiuo atveju jis pats gali tapti problemų šaltiniu. Jei smūgis įvyktų, didelė dalis nuolaužų galėtų būti išmesta į erdvę, kurioje skrieja žmogaus sukurti palydovai. Tai reikštų padidėjusią susidūrimų riziką ir potencialius ryšio, navigacijos bei Žemės stebėjimo sistemų sutrikimus.
Smūgis, kurį galėtume pamatyti savo akimis
Mokslininkų skaičiavimai rodo, kad net 86 procentų tikimybe asteroidas, jei jau pataikytų į Mėnulį, smogtų tai pusei, kuri yra atsukta į Žemę. Tai reiškia, kad pats smūgis galėtų būti matomas plika akimi arba su paprastais teleskopais – žinoma, priklausomai nuo oro sąlygų ir stebėjimo vietos.
Numatoma smūgio data – 2032 metų gruodžio 22 diena. Geriausias vaizdas, pasak astronomų, atsivertų Havajuose, o vakarinėje Jungtinių Valstijų dalyje sąlygos taip pat būtų palankios. Trumpas, bet ryškus blyksnis Mėnulio paviršiuje galėtų tapti istoriniu momentu – pirmą kartą žmonija realiu laiku stebėtų tokio masto kosminį smūgį.
Kodėl šio asteroido negalima tiesiog „nustumti“?
Nors žmonija jau kalba apie asteroidų nukreipimo technologijas, 2024 YR4 atvejis atskleidžia skaudžią realybę – mes dar ne viską žinome. Asteroido dydis ir masė kol kas nėra nustatyti pakankamai tiksliai. Manoma, kad jis yra apie 60 metrų pločio, tačiau net ir nedidelė paklaida skaičiavimuose gali lemti, kad bandymas jį nukreipti baigtųsi nesėkme.
Dėl šios priežasties mokslininkai svarsto kitą variantą – sąmoningai suskaldyti asteroidą dar prieš jam pasiekiant Mėnulį. Tai galėtų būti padaryta pasitelkus greitai judantį smogiamąjį objektą arba net branduolinį sprogimą. Esminė sąlyga – tai turėtų įvykti bent prieš tris mėnesius iki galimo susidūrimo, kad nuolaužos išsisklaidytų pakankamai toli nuo Žemės.

Laikas spaudžia: sprendimus teks priimti greitai
Ekspertai pabrėžia, kad jei būtų nuspręsta imtis bet kokių veiksmų, misijų planavimą reikėtų pradėti beveik nedelsiant. Kosminės misijos nėra sukuriamos per metus ar dvejus, todėl artimiausi keleri metai bus kritiškai svarbūs. Idealiu atveju, prieš bet kokius drastiškus sprendimus reikėtų išsiųsti žvalgybinę misiją, kuri leistų tiksliau įvertinti asteroido savybes.
Vilties suteikia tai, kad 2026 metų vasarį asteroidas galėtų būti stebimas itin galingu kosminiu teleskopu. Šie stebėjimai galėtų arba beveik visiškai atmesti Mėnulio smūgio galimybę, arba – priešingai – padidinti jos tikimybę net iki 30 procentų. Tačiau mokslininkai atvirai pripažįsta: jei dėl techninių ar kitų priežasčių šių stebėjimų atlikti nepavyktų, žmonijai tektų priimti sprendimus esant dideliam neapibrėžtumui.
Ar esame pasiruošę kosminėms krizėms?
2024 YR4 istorija atskleidžia ne tik vieno asteroido keliamą riziką, bet ir platesnį klausimą – kiek iš tiesų esame pasirengę reaguoti į kosmines grėsmes. Nors tikimybės nėra didelės, pasekmės gali būti reikšmingos, ypač pasaulyje, kuris vis labiau priklauso nuo kosmoso infrastruktūros.
Galbūt šis asteroidas Mėnulio nepasieks. Galbūt jis taps dar vienu priminimu, kad kosmosas nėra statiška, rami erdvė. Tačiau akivaizdu viena – sprendimų atidėliojimas gali kainuoti brangiau nei veiksmai, paremti net ir neišsamiais duomenimis. Kosminis laikrodis tiksi, o atsakymų reikės greičiau, nei mums norėtųsi.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.