Dar visai neseniai atrodė, kad turistai yra dovana bet kuriai vietovei – gyvybė, pinigai, tarptautiškumas. Tačiau vis daugiau Europos miestelių šiandien užduoda nepatogų klausimą: o kas nutinka, kai lankytojų tampa per daug? Kai vietos, kurios niekada nesiekė būti turistiniais traukos centrais, netikėtai išgarsėja socialiniuose tinkluose, gyventojų kasdienybė ima byrėti. Overturizmas, ilgą laiką siejamas su didmiesčiais ir kurortais, vis dažniau smogia mažiems kaimams, kuriuose nėra nei infrastruktūros, nei noro aptarnauti minias.
Perteklinis turizmas – kai lankytojai ima daugiau nei duoda
Overturizmas nėra tik Venecijos, Barselonos ar Dubrovniko problema. Jis paliečia ir mažus kaimus, kurių gyventojai ne tik neskatino turizmo, bet dažnai jo net nenori. Skirtingai nei dideliuose miestuose, čia nėra viešbučių tinklų, restoranų kvartalų ar suvenyrų pramonės. Turistai atvyksta trumpam, padaro kelias nuotraukas „Instagramui“ ir išvyksta, nepalikdami nei realios ekonominės naudos, nei pagarbos vietos bendruomenei.
Tokiose vietose dažnai pelnosi ne gyventojai, o išoriniai investuotojai, o triukšmas, spūstys ir šiukšlės lieka vietiniams. Penki Europos miesteliai – Hallstattas, Mont-Saint-Michel, Kinderdijkas, Pienza ir Goathlandas – tapo ryškiais šios tendencijos simboliais.
Hallstattas – pasaka, kurioje nebeliko tylos
Hallstatt – nedidelis Alpių miestelis Austrijoje, įtrauktas į UNESCO sąrašą kaip „Hallstatt–Dachstein/Salzkammergut kultūrinis kraštovaizdis“. Čia gyvena vos 700–800 žmonių, tačiau per dieną atvyksta iki 10 tūkstančių turistų. Miestelis tapo interneto sensacija, kai buvo imtas sieti su animacinio filmo „Frozen“ karalyste Arendelle.
Turistai atvyksta autobusais, užkemša siaurus kalnų kelius, perpildo stovėjimo aikšteles ir triukšmu užlieja gyvenamąsias zonas. Daugelis jų net neplanuoja likti nakčiai ar pirkti vietinių paslaugų – tik fotografuotis prie ežero ir išvykti. Gyventojai skundžiasi užblokuotais šaligatviais, įsibrovimais į privačias valdas ir ignoruojamais prašymais elgtis tyliau. Protestai, kelių blokavimas ir apžvalgos taškų ribojimai kol kas nedavė laukto rezultato.
Mont-Saint-Michel – piligrimų ir turistų spūstys
Mont-Saint-Michel – vienas žymiausių Prancūzijos simbolių ir UNESCO saugoma vieta Normandijoje. Nuo Viduramžių tai svarbus piligrimų centras, susijęs su Šv. Mykolo Arkangelo kultu. Šiandien sala traukia ne tik tikinčiuosius, bet ir fotografus, kino kūrėjus bei serialų gerbėjus – neseniai ji pasirodė seriale „The Walking Dead: Daryl Dixon“.
Kasmet Mont-Saint-Michel aplanko iki 3 milijonų žmonių. Siauros gatvelės ir trapi viduramžių architektūra nukenčia nuo nuolatinio srauto. Valdžia svarsto lankytojų limitus, vartus ir aktyviai ragina atvykti ne piko metu – iki 10 val. ryto arba po 16 valandos. Tai bandymas suderinti paveldo apsaugą ir turizmą, kuris jau balansuoja ties riba.
Kinderdijkas – vėjo malūnai ir konfliktas bendruomenėje
Kinderdijk Nyderlanduose garsėja XVIII a. vėjo malūnais. Šiame kaime gyvena apie 60 nuolatinių gyventojų, tačiau per metus jį aplanko iki 600 tūkstančių turistų, dažnai atvykstančių kruiziniais laivais. Privatiems sodams ir namams čia dažnai tenka „Instagramo dekoracijos“ vaidmuo, o gyventojų privatumas ignoruojamas.
Įtampa kyla ir tarp vietos bendruomenės bei valdžios. Turizmas generuoja pajamas iš bilietų, o jas administruojantis fondas siekia dar labiau didinti lankytojų skaičių. Gyventojai jau pasiekė dalinių pergalių: uždrausti turistiniai autobusai ir kemperiai centre, padidintos baudos, uždrausti dronai. Tačiau kompromisas vis dar atrodo trapus.
Pienza – kai sūris išstumia vietinį gyvenimą
Pienza – renesansinis perlas Toskanoje, taip pat įtrauktas į UNESCO sąrašą. Miestelis garsėja ne tik architektūra, bet ir pecorino sūriu. Būtent šis populiarumas tapo problema: sūrio ir suvenyrų parduotuvės išstumia vietiniams reikalingas paslaugas, o restoranai keičia meniu, taikydamiesi prie turistų skonio.
Paradoksalu, tačiau varpai, skambėję šimtmečius, buvo nutildyti naktimis ne dėl vietinių, o dėl turistų skundų. Autentiškas gyvenimas pamažu tampa dekoracija dienos lankytojams, o realių ribojimų kol kas neįvesta.
Goathlandas – kai kinas peržengia ribas
Goathland Anglijoje išgarsėjo kaip Hogsmeade stoties filmavimo vieta filme „Haris Poteris ir Išminties akmuo“, taip pat seriale „Heartbeat“. Netrukus čia vėl bus filmuojama nauja HBO produkcija. Turistų antplūdis užkemša vietinius kelius, automobiliai statomi nelegaliai, o žaliosios erdvės kenčia nuo šiukšlių.
Taip pat skaitykite
Vietos verslai priversti keisti asortimentą, o gyventojai susiduria su eilėmis prie namų, kurie tapo fotografijų fonais. Kol kas valdžia taiko tik bendrą regioninę strategiją, nesiimdama konkrečių ribojimų pačiam kaimui.
Kai turizmas praranda pusiausvyrą
Šie miesteliai rodo, kad overtourizmas nėra tik didmiesčių problema. Socialiniai tinklai, popkultūra ir „vienos dienos kelionių“ mada gali per kelis metus visiškai pakeisti vietos bendruomenių gyvenimą. Klausimas, kuris vis dažniau kyla Europoje, paprastas, bet nepatogus: ar visos gražios vietos privalo būti prieinamos visiems bet kada?
Kol vieni miesteliai imasi ribojimų, kiti dar tik ieško sprendimų. Tačiau akivaizdu viena – turizmas be ribų gali tapti ne palaima, o našta, kurios vietos gyventojai nebenori nešti vieni.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
