Televizijos serialų herojai, patyrę širdies sustojimą ne ligoninėje, kur kas dažniau sulaukia gaivinimo nei žmonės realiame gyvenime.
Tačiau naujausi Pitsbergo universiteto mokslininkų tyrimai rodo, kad tokie gaivinimo vaizdai dažnai paremti pasenusiais metodais ir klaidingai atspindi, kas dažniausiai patiria širdies sustojimą ir kokioje aplinkoje tai nutinka.
Mokslininkams svarbu suprasti, kaip gaivinimas rodomas žiniasklaidoje, nes tyrimai atskleidžia, kad sveikatos temomis kuriamas turinys ekranuose gali daryti įtaką žiūrovų elgesiui, žinioms ir nuostatoms.
2023 m. sausį amerikiečius sukrėtė NFL žaidėjo Damaro Hamlino širdies sustojimas rungtynių metu. Milijonai žmonių stebėjo, kaip medikai žaibiškai pradėjo gaivinimą (kardiopulmoninę reanimaciją, KPR), o vėliau atletas visiškai pasveiko. Po šio įvykio Pitsbergo universiteto specialistų komanda kartu su skubiosios medicinos gydytojais ėmėsi iniciatyvos išmokyti visus I diviziono studentus sportininkus gaivinimo be įpūtimų – tik krūtinės paspaudimais.
Per KPR mokymus Pitsbergo apylinkių progimnazijose ir universitetų sporto programose dalyviai nuolat klausė, ar reikia tikrinti pulsą, ar būtina daryti įpūtimus. Daugelis minėjo televizijos serialus, pavyzdžiui, „Grey’s Anatomy“.
Nors pulso tikrinimas ir kvėpavimo įpūtimai yra tradicinės KPR dalys, atliekamos medicinos specialistų, neprofesionalams rekomenduojamas paprastesnis ir labai veiksmingas būdas – gaivinimas vien krūtinės paspaudimais (vadinamoji „hands-only“ KPR). Jai tereikia dviejų žingsnių: įsitikinti, kad žmogui tikrai reikia pagalbos ir aplinka yra saugi, iškviesti greitąją pagalbą, tuomet iškart pradėti stiprius, ritmingus krūtinės paspaudimus.
Straipsnio autorė, tirianti, kokią įtaką medicinos temos ekrane daro žiūrovams, svarsto, ar dalyvių klausimai apie pulsą ir įpūtimus nekyla būtent dėl to, kad jie šiuos veiksmus nuolat mato televizijos serialuose.
Žiniasklaidos galia
2022 m. mokslininkų komanda išanalizavo 165 tyrimus, kuriuose nagrinėta, kaip į žiūrovus veikia su sveikata ir medicina susijęs turinys vaidybiniuose televizijos serialuose.
Paaiškėjo, kad tokios istorijos gali pakeisti žiūrovų žinias, nuostatas ir net elgesį. Kartais tai turi neigiamų pasekmių – pavyzdžiui, tikrovės neatitinkanti informacija apie organų donorystę gali atbaidyti žmones nuo šio sprendimo.
Kita vertus, poveikis gali būti ir naudingas. Viename tyrime nustatyta, kad žiūrovai, matę seriją apie krūties vėžį seriale „ER“ („Greitoji pagalba“), vėliau labiau linko rekomenduoti patikrą ir paciento kelią palengvinančio konsultanto (navigatoriaus) pagalbą pažįstamiems, susiduriantiems su vėžio diagnoze.
Vis dėlto iki šiol beveik nebuvo tyrimų, kurie nagrinėtų, kaip KPR vaizdavimas ekrane veikia žiūrovų suvokimą ir veiksmus. Ankstesni darbai, vertinę gaivinimą ligoninėse ir su tuo susijusius rezultatus, atskleidė nemažai netikslumų – klaidingą krūtinės paspaudimų techniką ar nerealistiškus išgyvenamumo rodiklius. Tačiau detaliau nebūta analizuota, kaip rodomas širdies sustojimas už ligoninės ribų ir gaivinimas, kurį atlieka paprasti žmonės, o ne medikai.
Kaip rodomas gaivinimas televizijoje?
Tyrėjų komanda pasitelkė internetinę kino ir serialų duomenų bazę, kad nustatytų JAV serialų epizodus, kuriuose rodoma širdies sustojimo situacija ne ligoninėje arba gaivinimas vien krūtinės paspaudimais. Analizuoti buvo tik tie epizodai, kurie pasirodė po 2008 metų – būtent tada Amerikos širdies asociacija pirmą kartą oficialiai rekomendavo paprastesnę KPR versiją be įpūtimų neprofesionalams.
Iš 169 šiuos kriterijus atitikusių epizodų tyrėjai surinko duomenis apie personažų, patiriančių širdies sustojimą, socialinius ir demografinius bruožus, pagrindinius liudininkus, taip pat tai, ar ir kaip buvo atliekamas gaivinimas, ar buvo naudojami tik krūtinės paspaudimai, kokioje aplinkoje viskas vyko.
Vienas pozityvus radinys – daugiau nei 58 procentai veikėjų, patyrusių širdies sustojimą ne ligoninėje, buvo gaivinami paprastų žmonių, o ne medikų. Realioje situacijoje šis skaičius yra gerokai mažesnis – ne ligoninėje sustojus širdžiai, gaivinimo sulaukia mažiau nei 40 procentų žmonių.
Toks dažnas KPR rodymas ekrane gali padrąsinti žiūrovus imtis veiksmų. Pavyzdžiui, 2023 m. Floridoje 12-metis berniukas išgelbėjo žmogaus gyvybę panaudojęs gaivinimo įgūdžius, kuriuos buvo matęs populiariame seriale.
Tačiau mažiau nei 30 procentų nagrinėtų epizodų gaivinimas be įpūtimų buvo pavaizduotas teisingai. Beveik pusėje serijų veikėjai atliko kvėpavimo įpūtimus, o 43 procentuose atvejų tikrino pulsą.
Nors šis tyrimas tiesiogiai nevertino, kaip tokie epizodai keičia žiūrovų elgesį realiose situacijose, mokymų patirtis leidžia daryti prielaidą, kad tokie vaizdai gali klaidinti žmones dėl tinkamų gaivinimo be įpūtimų veiksmų.
Kas ir kur ekrane sulaukia gaivinimo?
Tyrimo išvados kelia nerimą ir dėl to, kad televizijos vaizdiniai gali iškreipti žiūrovų supratimą apie tai, kur dažniausiai įvyksta širdies sustojimas ir kas yra labiausiai pažeidžiami.
Tyrėjai nustatė, kad net 80 procentų ekrane rodomų širdies sustojimų, įvykstančių ne ligoninėje, pavaizduoti viešose erdvėse – darbo vietose, gatvėje, sporto varžybų metu ir pan. Tačiau realybėje daugiau kaip 80 procentų tokių atvejų nutinka namuose.
Tyrimas taip pat atskleidė, kad serialų herojai, patiriantys širdies sustojimą, yra gerokai jaunesni nei realūs pacientai. Daugiau nei pusė veikėjų buvo jaunesni nei 40 metų, nors tikrovėje vidutinis žmogaus, patiriančio staigų širdies sustojimą ne ligoninėje, amžius siekia apie 62 metus.
Be to, beveik 65 procentai gaivinimo sulaukusių personažų ir 73 procentai juos gaivinančių žmonių buvo baltaodžiai vyrai. Tai atitinka realius statistinius rodiklius, kurie rodo, kad spalvotųjų bendruomenių nariai ir moterys rečiau sulaukia gaivinimo iš šalia esančių žmonių, kai jų širdis sustoja už ligoninės ribų.
Tikslesni vaizdai ekrane galėtų gelbėti gyvybes
Amerikos širdies asociacijos 2025 m. gairėse dėl KPR ir neatidėliotinos širdies ir kraujagyslių sistemos pagalbos pabrėžiama, kad itin svarbu padėti visuomenei įsivaizduoti save teikiančius pagalbą – atliekant gaivinimą vien krūtinės paspaudimais – ir gerinti visuomenės mokymą, kad visi, kuriems reikia KPR, jos ir sulauktų.
Tyrėjų komanda toliau aiškinasi, ką žiūrovai iš tikrųjų įsidėmi iš televizijos vaizdų apie gaivinimą, ir siekia bendradarbiauti su visuomenės sveikatos bei medicinos specialistais, kad KPR vaizdavimas Holivudo produkcijoje būtų tikslesnis.
Ankstesni tyrimai rodo, kad gerai papasakotos istorijos gali paskatinti altruistinį elgesį, o žiniasklaidoje aprašyti atvejai liudija, jog žmonės realiose situacijose imasi gaivinti kitus, išmoktą techniką prisiminę iš serialų ar pramoginių TV laidų.
Dėl to manoma, kad įtraukiantis, kokybiškas televizijos turinys gali būti veiksminga ir palyginti nebrangi priemonė gerinti KPR žinias visuomenėje ir taip išgelbėti daugiau gyvybių.
