Yra momentų, kurių tėvai nepamiršta ilgai. Vaikas pirmą kartą paleidžia dviratį be pagalbos. Pirmą kartą įšoka į baseiną be baimės. Pirmą kartą drąsiai atsistoja ant lentos ir pats bando pajudėti pirmyn. Tas vaizdas paprastas, bet stiprus. Jame telpa ir baimė, ir smalsumas, ir tas labai tikras džiaugsmas, kuris vaikystėje ateina tada, kai pavyksta kažkas naujo.
Su riedlente būna lygiai taip pat. Iš pradžių tėvai dažnai mato tik galimą kritimą. Vaikas mato visai ką kita – nuotykį. Ir kartais verta leisti tam nuotykiui prasidėti, nes jis duoda daug daugiau nei kelias valandas kieme.
Kodėl vaikus taip traukia lenta po kojomis
Vaikus traukia judesys, laisvė ir jausmas, kad jie gali patys kažką suvaldyti. Riedlentė būtent tai ir duoda. Ji nėra pasyvus žaislas. Ji kviečia bandyti, klysti, juoktis, kartoti. Vaikas užlipa, nuslysta, nulipa, vėl grįžta. Ir tame kartojime pradeda augti pasitikėjimas savimi.
Dėl to vaikiškos riedlentės daugeliui vaikų tampa daugiau nei trumpalaikiu noru. Jos tampa veikla, kuri įtraukia kūną, dėmesį ir emociją vienu metu. Vaikas nori dar sykį pabandyti ne todėl, kad kažkas liepė, o todėl, kad pats pajuto progresą. Toks noras yra labai vertingas.
Pirmas kritimas dažnai išmoko daugiau nei ilgas aiškinimas
Tėvams natūralu saugoti. Norisi apsaugoti nuo nubrozdinto kelio, nuo nusivylimo, nuo ašarų. Bet tiesa tokia, kad vaikai labai daug išmoksta būtent tada, kai kažkas nepavyksta iš karto. Nedidelis kritimas, trumpas išgąstis, atsistojimas ir naujas bandymas kartais duoda daugiau nei dešimt atsargių perspėjimų.
Kai vaikas po kritimo vėl atsistoja, jis pamato labai svarbų dalyką: man nepavyko, bet aš galiu tęsti. Tas suvokimas vėliau persikelia ir kitur. Į mokslus, sportą, bendravimą, naujus bandymus. Toks mažas nuotykis kieme neretai tampa didesne pamoka, nei atrodo iš šono.
Ką vaikas gauna iš šios patirties
Kai kalbame apie riedlentę, dažnai galvojame apie smagų laisvalaikį. Bet nauda dažnai būna kur kas platesnė. Vaikas gauna judėjimą, lavina pusiausvyrą, mokosi kantrybės ir drąsos.
Labai aiškiai matyti keli dalykai:
- stiprėja koordinacija ir kūno kontrolė
- auga pasitikėjimas savimi po mažų pergalių
- vaikas daugiau laiko praleidžia lauke
- mažėja noras nuolat sėdėti prie ekranų
- atsiranda daugiau iniciatyvos mokytis pačiam
Tokie pokyčiai nevyksta per vieną dieną, bet jie kaupiasi. Ir tėvai juos pastebi gana greitai.
Tėvams svarbu ne stabdyti, o protingai lydėti
Leisti išbandyti nereiškia palikti vaiką vieną su lenta ir baime. Čia labai daug lemia pats suaugusiojo požiūris. Jei tėvai reaguoja ramiai, vaikas irgi jaučiasi saugiau. Jei kiekvienas kluptelėjimas sutinkamas su panika, džiaugsmas greitai susitraukia.
Daug gražių prisiminimų gimsta tada, kai visa šeima iš to padaro mažą išvyką. Vaikas važinėja, tėvai stebi, padrąsina, kartu leidžia laiką lauke. Tokiais momentais praverčia net ir visai kiti daiktai. Pavyzdžiui, termo krepšiai, kai norisi pasiimti vandens, vaisių ar užkandžių ir ilgiau pabūti parke, aikštelėje ar prie takelio. Tuomet paprastas vakaras tampa mažyčiu šeimos ritualu, o ne trumpu išėjimu „greit pabandyti“.
Kodėl verta pradėti tada, kai vaikas pats rodo norą
Yra viena paprasta taisyklė. Jei vaikas pats rodo smalsumą, verta tą momentą pagauti. Nes būtent tada atsiranda geriausia pradžia. Ne per prievartą, ne „nes visi kiti turi“, o iš vidinio noro. Toks startas būna daug gyvesnis, nuoširdesnis.
Vaikiškos riedlentės šiuo atveju tampa ne dar vienu daiktu kambaryje, o priemone, per kurią vaikas mokosi drąsiau jaustis savo kūne. Jis mokosi kristi ir stotis, bandyti ir kartoti, jaustis laisviau lauke. Ir tai yra daug.
Džiaugsmas po pirmo pavykusio metro atperka labai daug
Galų gale dažnai viską nulemia viena akimirka. Vaikas pagaliau ramiai nuvažiuoja kelis metrus, atsisuka ir nusišypso tuo dideliu, tikru, savo pasiekimu patikėjusiu veidu. Tada tėvai supranta, kad buvo verta. Verta leisti pabandyti, verta būti šalia, verta iškęsti tą pirmą baimę.
Nes kartais vaikui reikia visai nedaug. Truputį vietos, truputį drąsos ir leidimo pabandyti. O tada pirmas kritimas tampa ne nesėkme, o pradžia. Ir pirmas džiaugsmas po jo lieka atmintyje daug ilgiau.
