Kontaktinių lęšių naudotojai susiduria su didėjančia pavojingo akantaminio keratito rizika. Ši reta, tačiau labai pavojinga infekcija gali sukelti visišką regos praradimą, jei laiku nėra pradėtas tinkamas gydymas. Medicinos specialistai perspėja apie šios ligos plitimo mastus ir ragina būti ypač budriais.
Akantaminis keratitas – tai parazitinio poveikio sukeliamas ragenos uždegimas, kuris dažniausiai paveiks būtent kontaktinių lęšių vartotojus. Nuo 2011 metų šios infekcijos dažnis padidėjo net tris kartus. Liga sukelia ne tik stiprius skausmus, bet ir gali baigtis visiška aklumu.
Amebos, kurios sukelia šią infekciją, gyvena vandenyje ir lengvai priglunda prie kontaktinių lęšių paviršiaus. Jei parazitai įsiskverbs į ragenos audinius, jie gali sukelti nepaprastai sunkias komplikacijas. Todėl svarbu žinoti, kaip apsisaugoti nuo šios grėsmės.
Kas yra akantaminis keratitas ir kodėl jis toks pavojingas
Akantaminis keratitas – tai ragenos uždegimas, kurį sukelia Acanthamoeba parazitai. Šie mikroorganizmai natūraliai gyvena įvairiose vandens telkiniuose: ežeruose, upėse, baseinuose, net vandentiekio vandenyje. Jie yra ypač atsparūs aplinkos poveikiui ir gali išgyventi net chloruotame vandenyje.
Liga prasideda nuo nestipraus akių niežėjimo ir paraudimo. Tačiau parazitams įsiskverbus giliau į ragenos audinius, simptomai dramatiškai pablogėja. Pacientai patiria nepakeliamą skausmą, ašarojimą, šviesabaimę. Ragena pradeda drumstėti, formuojasi opos.
Nesant tinkamo gydymo, infekcija gali sukelti ragenos perforaciją – pradurimą, kuris dažniausiai baigiasi visiška regos praradimu. Gydymas yra sudėtingas ir ilgalaikis, reikalaujantis stiprių priešparazitinių vaistų vartojimo.
Ypač rizikingos yra sunkiai diagnozuojamos ligos formos, nes ankstyvieji simptomai labai panašūs į paprastą akių dirginimą ar konjunktyvitą. Dėl to pacientai dažnai vėluoja kreiptis pagalbos.
Kodėl kontaktinių lęšių naudotojai patenka į rizikos grupę
Atlikus pastarųjų 18 metų akantaminio keratito atvejų analizę paaiškėjo šokiruojantys duomenys – 86 procentai pacientų plaukė baseine arba natūraliuose vandens telkiniuose, nedėdami kontaktinių lęšių. Tai rodo tiesioginį ryšį tarp lęšių naudojimo vandenyje ir infekcijos vystymosi.
Kontaktiniai lęšiai veikia kaip amebų „magnetas”. Parazitai lengvai prikimba prie lęšių paviršiaus ir tokiu būdu patenka į tiesioginį kontaktą su ragenos audiniu. Lęšiai taip pat gali sukurti mikrotraumas ragenos paviršiuje, palengvinančias parazitų įsiskverbimą.
Ypač pavojingi yra pakartotinai naudojami lęšiai, nes jie ilgiau kontaktuoja su potencialiai užkrėstu vandeniu. Netinkama lęšių priežiūra, saugojimas nehigieniškomis sąlygomis dar labiau didina užsikrėtimo riziką.
Profesorius John Dart, šių tyrimų vadovas, pabrėžia, kad net trumpalaikis kontaktas su vandeniu gali būti pakankaras ameboms prikibti prie lęšių ir sukelti infekciją.
Pagrindinės apsisaugojimo priemonės ir rekomendacijos
Svarbiausias apsisaugojimo būdas – visada išsiimti kontaktinius lęšius prieš bet kokį kontaktą su vandeniu. Tai galioja ne tik plaukimui baseine ar jūroje, bet ir paprastam dušo priėmimui namuose. Vandentiekio vanduo taip pat gali būti užkrėstas amebomis.
Taip pat skaitykite
Jei naudojate pakartotinai naudojamus lęšius, kruopščiai juos valykite specialiais tirpalais po kiekvieno naudojimo. Niekada nenaudokite vandens iš čiaupo lęšių plovimui ar saugojimui. Lęšių dėkliuką reguliariai keiskite nauju – rekomenduojama tai daryti kas 3 mėnesius.
Vienos dienos lęšiai yra žymiai saugesnis pasirinkimas, nes jie nėra saugomi tirpaluose ir nėra pakartotinai naudojami. Po vienos dienos naudojimo jie išmetami, todėl parazitai neturi laiko įsitvirtinti.
Jei pažįstate žmones, kurie maudosi kontaktiniais lęšiais, būtinai jus perspėkite apie gresiančius pavojus. Daugelis žmonių nežino apie šią riziką ir netgi nenutuokia, kad trumpalaikis kontaktas su vandeniu gali sukelti tokias rimtas pasekmes.
kada kreiptis į gydytoją
Ankstyvieji akantaminio keratito simptomai gali būti lengvai supainiojami su kitomis akių ligomis. Pirmieji požymiai – lengvas akių paraudimas, ašarojimas, svetimkūnio jausmas akyse. Dažniausiai šie simptomai palaipsniui stiprėja per kelias dienas ar savaites.
Jei po kontakto su vandeniu dėvint lęšius pastebite bet kokius akių negalavimus, nedelsiant kreipkitės į oftalmologą. Ypač svarbu kreiptis pagalbos, jei simptomai išlieka ar stiprėja po lęšių išėmimo ir jų nenešiojimo kelias dienas.
Charakteringi vėlyvi požymiai – intensyvus akių skausmas, ypač naktį, stipri šviesabaimė, ragenos drumstėjimas. Šiuos simptomus patiria pacientai, kuriems infekcija jau spėjo pažengti. Tokiais atvejais reikalingas skubus gydymas specializuotoje akių klinikoje.
Diagnostikai dažnai reikalingi specialūs tyrimai, įskaitant ragenos biopsijas ar ištepėlių mikroskopiją. Ankstyvoji diagnostika itin svarbi sėkmingam gydymui ir regos išsaugojimui.
Gydymo galimybės ir prognozės
Akantaminio keratito gydymas yra sudėtingas ir reikalauja ilgalaikio specializuoto medicinos pagalbos. Pagrindinis gydymas – intensyvus priešparazitinių akių lašų naudojimas. Gydymas gali trukti kelis mėnesius ir reikalauti nuolatinio medicininės priežiūros.
Ankstyvose ligos stadijose, kai parazitai dar nespėjo giliai įsiskverbti į ragenos audinius, gydymo prognozės gana palankios. Tinkamu gydymu dauguma pacientų išsaugo regėjimą, nors gali likti nedideli ragenos drumzlumai.
Vėlyvose stadijose, kai ragena jau pažeista ar perforuota, gali prireikti ragenos transplantacijos. Tačiau net po sėkmingos operacijos regėjimas gali būti žymiai pablogėjęs. Todėl ankstyvoji diagnostika ir gydymas yra gyvybiškai svarbūs.
Svarbu nepamiršti, kad prevencija visada geresnė už gydymą. Laikydamiesi paprastų saugos taisyklių, galite visiškai išvengti šios pavojingos infekcijos.
Šis straipsnis yra tik informacinio ir rekomendacinio pobūdžio. Prieš pradedant bet kokį gydymą ar maisto papildų vartojimą, būtina pasitarti su savo gydytoju.
Nuotraukos asociatyvinės @ Ideogram @ Midjourney
