Šiuolaikinės pažintys daugeliui tapo varginančiu procesu. Begalinis braukymas į kairę ir dešinę, paviršutiniški pokalbiai, pažadai, kurie niekur neveda – visa tai ypač sunku drovesniems ar introvertiškiems žmonėms. Tačiau vieno vyro istorija parodė, kad meilės paieškos gali atrodyti visiškai kitaip. Jis pasitelkė dirbtinį intelektą ir… rado žmoną. Ir ne metaforiškai, o tiesiogine prasme – „ChatGPT“ padėjo jam atsirinkti vieną moterį iš daugiau nei 5 tūkstančių kandidačių.
Ši istorija, aprašyta technologijų portaluose ir plačiai aptarinėjama socialiniuose tinkluose, kelia ne tik nuostabą, bet ir rimtus klausimus apie ateities santykius, etiką bei pažinčių programėlių ateitį. Ar dirbtinis intelektas gali būti geresnis „meilės filtras“ nei pats žmogus? Ir ar toks būdas ieškoti antrosios pusės neperžengia ribos tarp patogumo ir emocinio apgaulingumo?
„Tinder“ su dirbtiniu intelektu: kaip viskas prasidėjo
Aleksandras Žadanas 2021 metais išgyveno išsiskyrimą ir, kaip daugelis šiandien, nusprendė ieškoti naujų santykių pažinčių programėlėse. Jis praleisdavo valandas „Tinder“, siųsdamas „patinka“, rašydamas žinutes ir eidamas į pasimatymus, kurie dažniausiai baigdavosi nusivylimu. Procesas buvo alinantis ir, kaip jis pats vėliau pripažino, mažai efektyvus.
Tuomet jam kilo netradicinė idėja – pasitelkti dirbtinį intelektą kaip asmeninį pažinčių asistentą. Iš pradžių jis suprogramavo „OpenAI“ GPT-2 modelį taip, kad šis galėtų bendrauti jo vardu. Vėliau, tobulinant sistemą, buvo naudojamos ir naujesnės versijos – GPT-3, 3.5 ir galiausiai GPT-4.
Dirbtinis intelektas ne tik rašė žinutes, bet ir „mokėjo“ kalbėti taip, kaip pats Aleksandras. Jis suprato jo humoro jausmą, pomėgius, vertybes ir netgi galėjo planuoti pasimatymus, sinchronizuodamas juos su „Google Calendar“. Tai nebuvo paprastas automatinis atsakiklis – tai buvo išsamiai apmokytas skaitmeninis atstovas.
5 239 pokalbiai ir daugiau nei 100 pasimatymų
Rezultatai pranoko visus lūkesčius. Per tam tikrą laiką dirbtinis intelektas Aleksandro vardu bendravo su 5 239 moterimis. Sistema buvo „apmokyta“ atrinkti potencialias kandidates pagal aiškius kriterijus: ignoruoti profilius su alkoholio nuotraukomis, zodiako ženklais ar kitais bruožais, kurie Aleksandrui atrodė erzinantys ar nesuderinami su jo vertybėmis.
Iš šio didžiulio kiekio pokalbių AI suorganizavo daugiau nei 100 realių pasimatymų. Tačiau svarbiausia – jis ne tik ieškojo kiekybės. Laikui bėgant algoritmas pradėjo siaurinti ratą, kol galiausiai liko viena moteris – Karina Vialšakajeva.
Įdomiausia tai, kad pirmuosius kelis mėnesius Karina bendravo ne su Aleksandru, o tik su „ChatGPT“. Ji manė, kad rašo gyvam žmogui, ir tik vėliau sužinojo, jog didžiąją dalį jų bendravimo inicijavo dirbtinis intelektas.
Nuo algoritmo iki tikrų jausmų
Kai ryšys su Karina tapo rimtesnis, Aleksandras pamažu perėmė bendravimą į savo rankas. Dirbtinis intelektas nustojo ieškoti naujų kandidačių ir vietoje to pradėjo teikti patarimus, kaip puoselėti santykius su „ta vienintele“. Tai buvo esminis lūžis – AI iš paieškos įrankio tapo savotišku santykių konsultantu.
Pora pradėjo reguliariai susitikinėti, vėliau nusprendė gyventi kartu. O kai dirbtinis intelektas „nusprendė“, kad metas žengti kitą žingsnį, jis pasiūlė Aleksandrui pasipiršti. Vyras ilgai nedvejojo – pasiūlymas buvo pateiktas, o Karina pasakė „taip“.
Galima sakyti, kad tai vienas ryškiausių pavyzdžių, kaip dirbtinis intelektas ne tik padeda, bet ir tiesiogiai dalyvauja kuriant žmogaus gyvenimo istoriją.
Etika, skaidrumas ir nepatogūs klausimai
Ši istorija, nors ir baigėsi laimingai, kelia nemažai diskusijų. Karina, sužinojusi apie AI vaidmenį jų pažintyje, nepyko ir nesijautė apgauta. Tačiau ar visi reaguotų taip pat? Daugelis žmonių gali jaustis apgauti sužinoję, kad kelis mėnesius bendravo ne su žmogumi, o su algoritmu.
Taip pat skaitykite
Kyšantis klausimas – ar meilės paieška netampa per daug panaši į prekių atranką? Kai tūkstančiai profilių filtruojami pagal nustatytus kriterijus, ar nelieka vietos spontaniškumui, klaidoms, netikėtumams, kurie dažnai ir sukuria tikrą ryšį?
Pažinčių programėlių kūrėjams tokios istorijos taip pat kelia nerimą. Nors „Tinder“ oficialiai nedraudžia naudoti pokalbių robotų, masinis jų paplitimas gali atbaidyti vartotojus, kurie ieško autentiško, gyvo bendravimo. Tai – reali finansinė ir reputacinė grėsmė.
Meilė ateityje: pagal jausmus ar pagal algoritmą?
Aleksandro Žadano istorija – tarsi ženklas, kad dirbtinis intelektas jau peržengė technologijų ribas ir įžengė į pačią intymiausią žmogaus gyvenimo sritį. Vieniems tai atrodo kaip revoliucija, kitiems – pavojingas supaprastinimas.
Ar ateityje meilės istorijos vis dažniau prasidės nuo kodo eilučių? Ar dirbtinis intelektas taps naujuoju „piršliu“ tiems, kurie pavargo nuo nesėkmingų bandymų? Atsakymų kol kas nėra, tačiau viena aišku – ši istorija parodė, kad meilė ir technologijos jau susitiko. Ir, panašu, tai tik pradžia.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
