Po ilgus metus trukusios įtampos, daugelis iš mūsų trokšta atitrūkti nuo kasdienybės ir bent akimirkai „išjungti“ smegenis. Atostogos dažnai suvokiamos kaip būdas ne tik pailsinti kūną, bet ir „atjungti“ mintis – tiesiog leisti galvai ilsėtis. Tačiau ar apskritai įmanoma pailsinti smegenis? Ar yra tokio mygtuko paspaudimo galimybė, leidžianti jas visiškai sustabdyti?
Smegenų veikla – nuolatinis procesas, kurio neišjungsi
Neuropsichologas Francis Eustache iš Prancūzijos mokslinių tyrimų instituto Inserm akcentuoja, kad smegenys neturi „įjungimo“ ar „išjungimo“ mygtuko. Jos veikia nuolat – ir dieną, ir naktį, net kai mes miegame. Pasak specialisto, smegenų aktyvumo lygis beveik niekada nesustoja, tačiau skirtingos smegenų sritys „įsijungia“ priklausomai nuo to, ką mes tuo metu darome. Taigi, nors negalime tiesiog „išjungti“ smegenų, galime keisti jų aktyvumo pobūdį.
Šis nuolatinis smegenų veikimas reiškia, kad net ir atostogaujant jos neina „į miegą“ ar „atsijungia“ nuo pasaulio. Vis dėlto tai nereiškia, jog poilsis nėra svarbus. Atostogos – tai galimybė smegenims „perjungti“ veiklos režimą, atsitraukti nuo intensyvaus streso ar nuolatinio problemų sprendimo.
Kaip smegenys keičia aktyvumą poilsio metu?
Atostogų metu smegenys nebūtinai mažina savo darbą, tačiau jos persijungia į kitokias veiklas. Pavyzdžiui, mažiau dirba tos smegenų dalyss, kurios susijusios su nuolatiniu darbo streso valdymu, o aktyvesnės tampa tos sritys, kurios atsakingos už atsipalaidavimą, kūrybiškumą, pasyvų mąstymą ir emocijų apdorojimą. Toks perėjimas leidžia „pailsėti“ nuo intensyvaus darbo ritmo ir pasiruošti naujiems iššūkiams.
Be to, poilsio metu smegenys dažnai aktyvuoja užduotis, kurios neatitinka aktyvaus darbo laikotarpio – pavyzdžiui, svajojimą, prisiminimus ar ramias apmąstymo akimirkas. Tai padeda įsisavinti patirtį, sumažina įtampą ir net gerina atmintį.
Miegas – svarbiausia smegenų „poilsio“ fazė
Nors smegenys nenustoja veikti net miego metu, būtent miegas yra esminė smegenų veiklos fazė, kurios metu vyksta intensyvus smegenų „valymas“ ir atstatymas. Miego metu smegenys apdoroja dienos metu gautą informaciją, stiprina atmintį ir atkuria tam tikras funkcijas. Tai leidžia žmogui pabusti pailsėjusiam ir pasiruošusiam naujiems iššūkiams.
Tačiau net ir pats miegas nėra visiškas smegenų išjungimas – aktyvios yra tos smegenų sritys, kurios atsakingos už sapnų kūrimą, kvėpavimo valdymą ar kitus gyvybiškai svarbius procesus. Tad net poilsio metu smegenys dirba, tiesiog kitu ritmu.
Emocinis ir psichologinis poilsis – tikrasis smegenų atgaivinimas
Kad ir kaip norėtume, smegenų „pailsėjimas“ nėra susijęs su jų visišku išjungimu. Svarbiausia yra emocinis ir psichologinis atsipalaidavimas – atsitraukimas nuo streso, skubėjimo ir pastovaus proto stimuliavimo. Poilsis, kuris leidžia smegenims keisti veiklos pobūdį, leidžia atgauti jėgas ir geriau valdyti ateities iššūkius.
Štai kodėl atostogos, kelionės, nauji potyriai ar tiesiog ramus laikas gamtoje yra svarbūs. Jie leidžia smegenims „perkrauti“ savo veiklos programas, užuot bandžius jas visiškai „išjungti“. Ši pertrauka nuo kasdienės rutinos suteikia galimybę įgyti naujų jėgų, mažina nerimą ir gerina bendrą psichologinę savijautą.
Technologijų įtaka smegenų poilsiui
Šiandien mūsų smegenys yra veikiamos ne tik tradicinio streso, bet ir nuolatinio technologijų srauto. Socialiniai tinklai, žinutės, elektroniniai laiškai – visa tai nuolat stimuliuoja smegenų aktyvumą ir sunkina tikrą atsipalaidavimą. Net atostogų metu daugelis žmonių „pasineria“ į skaitmeninį pasaulį, kas dažnai neleidžia smegenims persijungti į ramesnį režimą. Todėl svarbu sąmoningai riboti technologijų vartojimą ir leisti smegenims bent laikinai atsiriboti nuo nuolatinio informacijos srauto.
Poilsio kokybė svarbesnė už trukmę
Svarbu ne tik, kiek laiko skiriame poilsiui, bet ir kaip kokybiškai jis leidžiamas. Pasivaikščiojimas gamtoje, meditacija ar tiesiog ramus laikas be prietaisų dažnai suteikia daugiau naudos smegenų atsipalaidavimui nei ilgos, bet neramios atostogos. Kokybiškas poilsis padeda sumažinti kortizolio – streso hormono – kiekį organizme, o tai tiesiogiai veikia smegenų veiklą ir bendrą savijautą.
Kūrybiškumas kaip smegenų „atgaiva“
Įdomu, kad smegenys ypač gerai atsipalaiduoja, kai užsiimame kūrybinėmis veiklomis – piešimu, muzika, rašymu ar net buvimu gamtoje. Šios veiklos leidžia smegenims „perkrauti“ rutininį mąstymą, išlaisvina naujas idėjas ir kartu atpalaiduoja emocijas. Todėl atostogos, kuriose yra vietos kūrybiškumui ir laisvam laiko leidimui, yra itin vertingos smegenų gerovei.
Ar galime padėti pailsinti smegenis?
Taigi, nors visiškas smegenų „išjungimas“ yra neįmanomas, galime padėti joms „pailsėti“ keičiant veiklos pobūdį. Patariama:
- Atsiriboti nuo darbo ir stresą keliančių užduočių.
- Skirti laiko veikloms, kurios džiugina ir leidžia pamiršti rūpesčius.
- Užtikrinti kokybišką miegą.
- Vengti nuolatinio ekranų žiūrėjimo ir informacijos perkrovos.
- Būti gamtoje arba užsiimti meditacija.
Tokiu būdu smegenys gauna ne pertrauką, bet reikalingą įvairovę ir laisvę veikti kitu režimu, kas ir yra tikras smegenų poilsis.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
