Kalbos apie sąmoningą dirbtinį intelektą (DI) vis garsėja, bet Kembridžo universiteto filosofas sako, kad šiandien neturime pakankamai patikimų įrodymų. Jo mintis paprasta, jei patys iki galo nesuprantame, kas yra sąmonė, negalime patikimai pasakyti, ar ją turi mašinos. Todėl aiškaus testo, jo manymu, dar ilgai neturėsime.
Filosofas dr. Tomas McClelland teigia, kad vienintelė pagrįsta laikysena yra nežinia. Tai reiškia, kad mes negalime užtikrintai pasakyti, ar dirbtinis intelektas yra sąmoningas. Jis neatmeta, kad tokia nežinia gali tęstis labai ilgai arba net visada.
Svarbu ir tai, kad sąmonė pati savaime dar nereiškia moralinės svarbos. T. McClelland pabrėžia, kad tikras lūžis būtų tada, jei sistema turėtų jausmus, galėtų patirti malonumą ar skausmą. Būtent tada atsirastų priežastis rimtai kelti etikos klausimus.
Sąmonė ir jausmai
R. McClelland aiškina, kad sąmonė gali reikšti suvokimą ir savęs supratimą. Tačiau tokia būsena gali būti neutrali ir be jokio išgyvenimo. Etika prasideda tada, kai atsiranda patirtys, kurios gali būti geros arba blogos.
Taip pat skaitykite
Jis tam naudoja aiškų skirtumą, suvokti nėra tas pats, kas jausti. Jei sistema tik mato aplinką ir supranta save, tai dar nereiškia, kad ji gali kentėti. O būtent kančia ir džiaugsmas, jo teigimu, ir suteikia moralinį svorį.
Pavyzdys apie automobilius
Filosofas pateikia pavyzdį apie savavaldžius automobilius. Jei jie puikiai suvoktų kelią ir aplinką, tai būtų didžiulis technologinis pasiekimas. Tačiau morališkai tai vis tiek gali nieko nereikšti.
Kitaip būtų, jei toks automobilis pradėtų turėti emocinę reakciją. Pavyzdžiui, jei jam rūpėtų, kur važiuoja, arba jis patirtų nerimą ar džiaugsmą. Tada jau atsirastų klausimas, ar tokia sistema gali iš tiesų išgyventi.
Dvi stovyklos ir mažai įrodymų
T. McClelland sako, kad ginče apie sąmoningą DI yra dvi pagrindinės stovyklos. Vieni tiki, kad užtenka atkartoti sąmonės veikimo struktūrą, ir sąmonė atsiras net lustuose. Kiti tvirtina, kad sąmonė priklauso nuo biologinių procesų, todėl kompiuteris ją tik imituotų.
Jo požiūriu, abi pusės per daug pasitiki prielaidomis. Mes dar nežinome, kas sukuria sąmonę, todėl negalime tvirtai pasakyti, kas ją gali turėti. Dėl to, jo manymu, abi stovyklos žengia už įrodymų ribų.
Kodėl sveikas protas apgauna?
Žmonės dažnai sako, kad katė akivaizdžiai yra sąmoninga. Tačiau T. McClelland pabrėžia, kad tai labiau sveiko proto jausmas nei mokslinis faktas. Mūsų intuicija susiformavo pasaulyje, kuriame nebuvo dirbtinių būtybių.
Todėl sveikas protas gali neveikti, kai kalbame apie DI. Tačiau problema ta, kad ir griežtas mokslas dar neturi aiškaus atsakymo. Kai neveikia nei intuicija, nei tvirti duomenys, lieka logiška išvada, mes nežinome.
Etinės rizikos ir reklama
T. McClelland perspėja, kad dirbtinė sąmonė gali tapti patogia reklamine etikete. Jei jos neįmanoma paneigti, ją lengva panaudoti skambiems pažadams. Taip galima kurti didesnį triukšmą apie technologijas ir parduoti idėją, kad DI yra beveik žmogus.
Taip pat skaitykite
Jis taip pat primena, kad pasaulyje yra realių būtybių, kurios gali kentėti, ir tai dažnai ignoruojama. Jis mini, kad yra požymių, jog krevetės gali jausti skausmą, o jų kasmet sunaikinama milžiniški kiekiai. Jo nuomone, būtų klaida daug energijos skirti DI sąmonės spėlionėms, kai šalia yra labai apčiuopiami etikos klausimai.
Žmonių prisirišimas prie robotų
Filosofas pasakoja, kad žmonės jam rašo apie pokalbių robotus. Kai kurie net paprašo roboto parašyti laišką, kuriame jis prašo pripažinti sąmonę. Tokie atvejai parodo, kaip greitai žmonės prisiriša.
Jis įspėja, kad emocinis ryšys gali tapti žalingas, jei jis paremtas klaidinga prielaida. Jei žmogus įtikina save, kad sistema yra sąmoninga, o ji tokia nėra, tai gali palikti sunkų poveikį. Todėl, jo manymu, verta mažinti pompastišką kalbėjimą ir laikytis blaivios pozicijos.
