Dvitėjinės sijos (dar vadinamos I-joist) jau kelis dešimtmečius plačiai naudojamos JAV, Kanadoje ir Skandinavijos šalyse. Tai konstrukciniai elementai, kurių forma primena raidę „I“ – du tvirti briaunų flanšai, sujungti plonesne, bet tvirta šerdimi. Tokia konstrukcija leidžia ženkliai sumažinti svorį, kartu išlaikant didelį atsparumą lenkimui.

Lietuvoje dvitėjinės sijos vis dar vertinamos kaip naujovė, nors užsienio patirtis rodo, kad jos gali tapti racionalia alternatyva tradicinėms medinėms ar metalinėms sijoms.
Pasaulinės tendencijos
Pasaulyje inžinerinės medienos produktų paklausa nuolat auga. JAV statybų rinkos analizė rodo, kad per pastaruosius 20 metų dvitėjinių sijų naudojimas individualių namų statyboje išaugo daugiau nei dvigubai (APA – The Engineered Wood Association, 2021). Skandinavijoje jos taip pat plačiai taikomos dėl tvarumo ir energinio efektyvumo.
Pagrindinės priežastys:
- konstrukcijų lengvumas (iki 40 % mažesnis svoris nei masyvių sijų),
- galimybė įrengti ilgesnius tarpatramius,
- efektyvesnis medienos panaudojimas – sunaudojama mažiau žaliavos.
Lietuvos kontekstas
Lietuvoje statybų rinka yra gana konservatyvi. Vis dar dominuoja masyvios medinės sijos arba metalinės konstrukcijos.
Tokį pasirinkimą lemia:
- įpročiai,
- baimė dėl naujų technologijų,
- meistrų patirties stoka.
Vis dėlto situacija pamažu keičiasi. Ypač tai jaučiasi A+ ir A++ energinio efektyvumo namuose, kur projektai reikalauja nestandartinių sprendimų. Dvitėjinės sijos čia tampa logišku pasirinkimu, nes padeda sumažinti šilumos tiltelius, geriau izoliuoja garsą ir sumažina bendrą namo svorį.
Įsivaizduokime 120 m² vieno aukšto namą, kurio perdangos plotas – apie 100 m². Jei naudojamos tradicinės 200×50 mm masyvios sijos, bendra konstrukcijos masė gali siekti apie 2,5–3 tonas. Pasirinkus dvitėjines sijas, svoris sumažėja maždaug iki 1,5 tonos. Tai reiškia, kad pamatai gauna apie 1 toną mažesnę apkrovą, o tai leidžia ekonomiškiau projektuoti pamatų konstrukcijas.
Akivaizdūs privalumai
Dvitėjinės sijos yra iki 40 % lengvesnės nei tokios pat laikančiosios galios masyvios medinės sijos. Mažesnis svoris reiškia ne tik mažesnes apkrovas pamatams, bet ir lengvesnį konstrukcijų transportavimą bei montavimą. Tai sumažina logistikos kaštus ir darbo sąnaudas statybų aikštelėje.
Pavyzdžiui, vidutinio dydžio individualaus namo perdangos konstrukcija, naudojant dvitėjines sijas, gali būti iki tonos lengvesnė nei naudojant tradicinę medieną, todėl pamatams reikia mažiau betono bei armatūros.
Dvitėjinės sijos pasižymi puikiu stiprumo ir svorio santykiu. Dėl savo konstrukcijos jos mažiau linkusios linkti, suktis ar skilti nei masyvios medienos tašai. Tai suteikia galimybę įrengti platesnius tarpatramius be papildomų atramų, todėl pastato planavimas tampa lankstesnis. Praktikoje tai reiškia, kad galima kurti dideles atviras erdves (pvz., svetaines, lofto tipo kambarius) be papildomų kolonų.
Jos efektyviau naudoja žaliavas. Flanšai gaminami iš faneros ar klijuotos medienos, o vidinis tinklelis – iš OSB plokštės. Tokiu būdu sunaudojama mažiau vientisos medienos, o tai ypač svarbu atsižvelgiant į miškų resursų ribotumą ir augančią paklausą. Kitaip tariant, iš to paties kiekio medienos galima pagaminti daugiau konstrukcinių elementų, išsaugant reikalingą stiprumą.
Dėl savo formos dvitėjinės sijos sumažina šilumos tiltelius. Plonesnis centrinis tinklelis reiškia mažesnę šilumos laidumo zoną, todėl tarpai tarp sijų lengvai užpildomi šilumos izoliacija. Tai padeda pasiekti aukštesnius energinio naudingumo rodiklius ir paprasčiau įgyvendinti A++ klasės pastatų reikalavimus. Be to, geresnė izoliacija lemia mažesnes šildymo ir vėsinimo sąnaudas.
Galimi trūkumai
Šiuo metu Lietuvoje dvitėjinės sijos yra brangesnės už įprastą konstrukcinę medieną. Nors ilgalaikėje perspektyvoje jos gali atsipirkti dėl mažesnių pamatų ir šildymo sąnaudų, pradinės investicijos vis dar atgraso dalį statytojų.
Statybų rinka Lietuvoje yra gana konservatyvi, todėl daugelis meistrų geriau pažįsta tradicines medines sijas. Dvitėjinių sijų montavimas reikalauja daugiau tikslumo ir žinių, todėl trūkstant patirties gali kilti klaidų. Tai reiškia, kad būtinas papildomas darbuotojų mokymas ir įgūdžių ugdymas.
Atsižvelgiant į pasaulines tendencijas, dvitėjinės sijos tikrai gali tapti ateities standartu Lietuvoje, ypač statant energiją taupančius namus ir siekiant mažinti pamatų apkrovas.
Kol kas jos dar nėra pagrindinis pasirinkimas, tačiau tikėtina, kad per artimiausią dešimtmetį taps įprastu konstrukcijų elementu, ypač individualių namų statyboje.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.