Ar kada nors pajutote, kad net vienas kavos puodelis – tai jau per daug? Galbūt vos tik paragavę pirmojo gurkšnio jaučiate širdies plakimą, rankų drebėjimą ar nepaaiškinamą įtampą? Jei taip – nesate vieni. Socialiniuose tinkluose žmonės dalinasi apie kavos sukeltus nemalonius simptomus, o kai kuriais atvejais net panikos priepuolius. Tad kyla klausimas: ar kavos sukeltą nerimą įmanoma sumažinti? O gal vis dėlto galima mėgautis šiuo gėrimu be neigiamų padarinių? Pasikonsultavome su ekspertais.
Kaip kava veikia mūsų kūną ir smegenis?
Pagrindinė veiklioji kavos medžiaga – kofeinas, kuris dažnai ir yra pagrindinis priežastis, kodėl ją geriame. Tačiau kava turi ir daugiau nei tūkstantį bioaktyvių junginių, įskaitant:
- chlorogeno rūgštis (naudinga kraujospūdžiui),
- trigoneliną (atsakingą už skonį),
- diterpenus, pasižyminčius priešuždegiminėmis savybėmis.
Tačiau būtent kofeinas labiausiai stimuliuoja nervų sistemą ir gali sukelti „kovok arba bėk“ reakciją, kas pasireiškia padidėjusiu širdies plakimu, greitesniu kvėpavimu bei raumenų įtampa – simptomais, panašiais į nerimą.
Kodėl jaučiate kavos sukeltą nerimą?
Pasak neurologės dr. Astrid Nehlig, nedidelis kiekis kavos (1–3 puodeliai per dieną) paprastai nesukelia nerimo sveikiems žmonėms. Tačiau kai kurie gali būti jautresni dėl šių priežasčių:
1. Genetinis polinkis
Apie 5 % žmonių turi genetinę variaciją, kuri daro juos jautresniais kofeinui – tai reiškia, kad jų organizmas lėčiau skaido kofeiną, o nervų sistema reaguoja stipriau.
2. Kofeino metabolizmas
Kai kurie žmonės natūraliai greičiau „sudegina“ kofeiną, todėl gali išgerti keletą puodelių kavos per dieną ir nejausti jokių pasekmių. Kiti – lėtieji metabolizatoriai – jau po vieno puodelio gali jausti nerimą, nes kofeinas jų organizme užsilaiko ilgiau.
3. Kiekis ir dažnumas
Svarbiausias faktorius – kiek iš tikrųjų kavos išgeriama. JAV Maisto ir vaistų administracija (FDA) rekomenduoja neviršyti 400 mg kofeino per dieną (tai apie 4–5 puodeliai kavos). Tačiau net 200 mg vienu kartu kai kuriems jau gali būti per daug.
Kiek kofeino yra gėrimuose? (12 oz / ~355 ml)
- Juoda kava – 113–247 mg
- Žalioji arbata – 30–50 mg
- Matcha – 35–130 mg
- Energiniai gėrimai – 80–200 mg
- Gaivieji gėrimai (kola ir pan.) – 23–83 mg
- Dekofeinizuota kava – 2–15 mg
Ar L-teaninas gali padėti sumažinti kavos sukeltą nerimą?
L-teaninas – natūraliai žaliojoje arbatoje ir matcha esanti amino rūgštis – gali turėti raminantį poveikį. Dėl šios priežasties daugelis žmonių pasirenka matcha kaip švelnesnę alternatyvą kavai.
Tačiau, pasak ekspertų, nėra pakankamai tyrimų, patvirtinančių, kad L-teanino papildų įmaišymas į kavą veiksmingai sumažina kofeino poveikį. Geriau rinktis natūralius šaltinius – matcha ar žaliąją arbatą.
Kaip mėgautis kava be nerimo?
Jei pastebite, kad kava jums sukelia nemalonius pojūčius – tai dar nereiškia, kad turite visiškai jos atsisakyti. Štai keletas patarimų:
- Rinkitės arabiką, ne robustą – arabika turi perpus mažiau kofeino.
- Nevalgykite kavos tuščiu skrandžiu – valgant kartu sumažėja kofeino poveikis.
- Perjunkite į dekofeinizuotą versiją – skonis panašus, o poveikis švelnesnis.
- Stebėkite, kaip jaučiatės po puodelio – jei po valandos kyla nerimas ar įtampa, gal verta mažinti kiekį.
- Judėkite – jei pajutote nerimą, trumpas pasivaikščiojimas gali padėti jį išsklaidyti.
Kava savaime nesukelia nerimo, tačiau tam tikromis aplinkybėmis ji gali jį paaštrinti – ypač jei esate jautrus kofeinui ar viršijate savo toleruojamą kiekį. Svarbiausia – pažinti savo kūną ir koreguoti įpročius taip, kad rytinis puodelis būtų malonus, o ne varginantis.
Šaltinis: https://www.womenshealthmag.com/
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
