Tarifų politika dažnai pristatoma kaip būdas apsaugoti nacionalinę ekonomiką. Tačiau kai ekonominių sprendimų logiką ima diktuoti politiniai impulsai, atsiranda rizika, kad apsauga virsta izoliacija, o taktika – fiasko. Liepos 10-ąją paskelbti JAV prezidento Donaldo Trumpo planai įvesti 35 % muitus Kanados prekėms bei taikyti 15–20 % tarifus daugumai kitų prekybos partnerių sukėlė audringas reakcijas pasaulio rinkose. Ar šie sprendimai išties sustiprins JAV ekonomiką, ar tik padidins įtampą tarptautinėje prekyboje?
JAV siunčia signalą: 35 % tarifas Kanadai – ne galutinis žodis
Prezidentas Trumpas viešai paskelbė apie 35 % muitų įvedimą Kanados importui nuo rugpjūčio 1 d. Tai – reikšmingas žingsnis prieš artimą sąjungininkę, su kuria JAV ilgus metus palaikė glaudžius prekybos ryšius pagal USMCA (JAV–Kanados–Meksikos susitarimą). Jis taip pat perspėjo, kad tarifas gali dar didėti, jei Kanada imsis atsakomųjų veiksmų. Tokia retorika verčia svarstyti – ar tai dar viena derybinė taktika, ar jau naujo protekcionizmo era?
Išimtys – tik kai kurioms prekėms, bet ne santykiams
Trumpo pareiškime numatyta, kad Kanadai gali būti taikomos išimtys dėl energetikos produktų ir trąšų. Tai – bandymas išlaikyti bent dalį strateginių tiekimo grandinių, tačiau tai mažai guodžia likusias Kanados pramonės šakas. Kanados premjeras Markas Carney aiškiai pareiškė, kad jo vyriausybė gins savo verslą ir darbuotojus. Tai signalas, kad galima tikėtis tiek ekonominių, tiek politinių atsakomųjų veiksmų.
Trumpas taip pat pareiškė, kad svarsto įvesti 15–20 % muitus didžiajai daliai JAV prekybos partnerių. Nors konkretūs skaičiai dar neįvardyti, Europos Sąjunga jau laukia sprendimų su nerimu. Rinkos reaguoja jautriai – investuotojai vertina rizikas, susijusias su galimais tiekimo sutrikimais, kainų šuoliais ir atsakomosiomis sankcijomis. Tokia nestabilumo banga gali paveikti ne tik eksportuotojus, bet ir vartotojus, kuriems padidėjusios prekių kainos taps nauja realybe.
Fentanilio korta – naujas politinis spaudimo instrumentas
Netikėtu aspektu tapo Trumpo užuomina, kad Kanada gali sulaukti tarifų peržiūros, jei „pagerės fentanilio srautų kontrolė“. Tai rodo, kad ekonominės priemonės vis labiau painiojamos su kitomis politikos sritimis, o prekybos partneriai priversti derėtis ne tik dėl tarifų, bet ir dėl visiškai nesusijusių klausimų. Toks požiūris kelia nerimą, nes signalizuoja, kad JAV politika gali tapti vis labiau nenuspėjama.
Ką tai reiškia pasaulinei ekonomikai?
Tarifų didinimas gali sukelti laviną – jei viena po kitos šalys imsis atsakomųjų priemonių, padidės neapibrėžtumas, sutriks tiekimo grandinės, kris eksporto apimtys, o infliacija kils ne tik JAV, bet ir visame pasaulyje. Vargu, ar toks rezultatas atitinka amerikiečių interesus. Trumpo politika skamba garsiai, bet ar ji iš tiesų stiprina, o gal silpnina JAV ekonominę poziciją pasaulyje?
Kokią įtaką tai turės Lietuvai?
Nors Lietuva nėra tiesioginė JAV ar Kanados prekybos partnerė dideliais mastais, Trumpo tarifų politika gali turėti netiesioginių pasekmių mūsų ekonomikai. Pirmiausia – per Europos Sąjungą. Jei JAV nuspręs taikyti tarifus ES šalims, Lietuvos eksportuotojai gali susidurti su barjerais patekti į Amerikos rinką. Be to, sutrikus pasaulinėms tiekimo grandinėms, pabrangs žaliavos ir tarpinės prekės, ypač jei jos keliauja iš trečiųjų šalių per Ameriką ar Kanadą. Galiausiai, finansų rinkų neramumai ir prekybos neapibrėžtumas gali paveikti investicijas, kuriomis Lietuva itin domisi. Taigi net ir iš pažiūros tolimas sprendimas gali atgarsiu pasiekti mūsų šalies gamintojus, vartotojus ir investuotojus.
Nuotraukos asociatyvinės © Unsplash.
