Šunys dažnai rodo savo meilę įvairiais būdais – uodegos vizginimu, laižymu ar maloniu atsisėdimu šalia. Tačiau kai kurie savininkai mano, kad šuns nuolatinė buvimo šalia jų yra tikra ištikimybė. Deja, tai ne visada tiesa. Nuolatinis „sekimas“ gali būti ženklas, kad šuo patiria nerimą arba siekia kontroliuoti aplinką.
Meilė ar kontrolė?
Ar pastebėjote, kad vos tik atsistojate nuo sofos, šuo iškart seka jus? Ar einate į virtuvę, vonios kambarį ar miegamąjį, o jis visada šalia? Tokie elgesio požymiai dažnai atrodo mieli – atrodo, lyg turėtumėte keturkojį šešėlį. Tačiau ne visada tokia reakcija reiškia meilę ar ištikimybę. Kartais tai ženklas, kad šuo bando išlaikyti kontrolę arba stebėti savo aplinką.
Šio elgesio priežastis gali būti šuns poreikis nuolat žinoti, kur yra jo žmogus, ką jis daro ir kur eina. Tai nėra tradiciškai suvokiama dominavimo forma, nors dažnai taip klaidingai manoma. Dažniausiai tai lydima hiperbudrumo ir nerimo – šuo gali turėti sunkumų atsipalaiduoti arba ilsėtis, net miegoti. Tokiu atveju nuolatinis sekimas namuose tampa pirmuoju signalų, kad šuo gali patirti psichologinį diskomfortą.
Šuns elgesys gali būti susijęs su netinkamu auklėjimu, ribų nebuvimu arba pernelyg stipriu emociniu prisirišimu prie vieno šeimininko. Kai šuo negali jaustis saugiai ar patogiai be konkretaus žmogaus, jis pradeda nuolat stebėti savo šeimininką ir reaguoti į kiekvieną jo judesį.
Atitvertas pasaulis: atskyrimo nerimas
Kita priežastis, kodėl šuo gali sekti kiekvieną šeimininko žingsnį, yra atskyrimo nerimas. Šuo, kuris negali funkcionuoti savarankiškai, šeimininką mato kaip vienintelį saugumo šaltinį. Kai žmogus išeina iš kambario, net kelioms minutėms, šuo gali jaustis neramus, stresuoti ar net panikuoti.
Simptomai dažnai pasireiškia labai aiškiai: šuo loja, kaukia, niokoja namus ar net palieka „žymes“ viduje. Tokiais atvejais sekimas žingsnis po žingsnio namuose tampa pirmuoju signalų, kad reikia atidžiau stebėti šuns elgesį ir galbūt kreiptis į veterinarą arba šuns elgesio specialistą. Ankstyvas problemos atpažinimas gali padėti šuniui išmokti savarankiškumo ir sumažinti stresą tiek jam, tiek šeimininkui.
Svarbu pabrėžti, kad šis elgesys nėra šuns kaltė. Tai dažnai susiję su aplinkos veiksniais, ankstesne patirtimi ar stipriu prisirišimu. Tinkamas auklėjimas, ribų nustatymas ir palaipsniui didinama nepriklausomybė gali padėti šuniui jaustis saugiau ir sumažinti nuolatinio sekimo poreikį.
Ribų nustatymas – ramybės pagrindas
Vienas iš efektyviausių būdų sumažinti šuns nuolatinį sekimą – aiškių ribų nustatymas. Pavyzdžiui, šeimininkas gali mokyti šunį likti tam tikroje vietoje namuose, kol jis atlieka savo darbą ar ruošiasi valgyti. Svarbu, kad šuo suprastų, jog buvimas šalia nėra būtinas kiekvienu momentu. Pradėjus nuo trumpų laikotarpių ir palaipsniui juos ilgėjant, šuo išmoksta savarankiškumo ir mažiau jaudintis dėl atsiskyrimo.

Emocinė parama ir kantrybė
Dar viena svarbi dalis – kantrybė ir teigiama motyvacija. Bausti šunį už sekimą dažniausiai yra neveiksminga ir gali sustiprinti nerimą. Vietoje to, naudokite pagyrimą ir skanėstus, kai šuo lieka vienas ramiai. Taip jis pradeda suprasti, kad savarankiškumas yra teigiamai įvertinamas elgesys. Reguliarūs žaidimai, pasivaikščiojimai ir bendravimo momentai taip pat padeda šuniui jaustis saugiai, nes jis gauna pakankamai dėmesio, bet tuo pačiu išmoksta tvarkytis be nuolatinio „sekimo“.
Kaip padėti savo šuniui jaustis ramiau
Pirmasis žingsnis – stebėti šuns elgesį ir atpažinti nerimo požymius. Reguliarus fizinis aktyvumas ir protą stimuliuojantys žaidimai padeda šuniui išlaisvinti energiją ir sumažinti įtampą. Kitas žingsnis – mokyti šunį būti savarankiškam, pavyzdžiui, paliekant jį vieną trumpam laikui ir palaipsniui ilgėjant šiam laikui. Taip šuo išmoksta, kad šeimininkas visada grįš, o jo saugumo pojūtis nepriklauso tik nuo nuolatinio buvimo šalia.
Svarbu prisiminti, kad nuolatinis sekimas nėra meilės rodiklis, bet signalas apie šuns emocinę būklę. Tinkamai reaguodami į šiuos ženklus, galime padėti savo keturkojams jaustis saugiau, ramesniems ir labiau pasitikėti savimi.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.