Europos Sąjungos klimato politika įgauna vis griežtesnį pavidalą. Vokietijos žiniasklaida paviešino dar neskelbtus Europos Komisijos dokumentus, kurie rodo, kad nuo 2030 m. didelės įmonės ir automobilių nuomos bendrovės galės įsigyti tik elektromobilius. Kitaip tariant, benzininės ir dyzelinės transporto priemonės būtų eliminuotos iš komercinės rinkos. Šios idėjos kritikai neabejoja – tokia tvarka gali sukelti masinius bankrotus ir ypač pakenkti turizmo bei paslaugų sektoriams, tarp jų ir Lietuvoje.
Tik elektromobiliai nuomai ir įmonėms
Pagal šį planą, naujo vidaus degimo variklio automobilio komerciniam naudojimui užregistruoti nebebus galima jau po penkerių metų. Tokia tvarka paliestų apie 60 % visos naujų automobilių rinkos Europoje. Privatiems pirkėjams degalais varomas automobilis dar būtų prieinamas, tačiau verslai, įskaitant automobilių nuomos įmones, privalėtų rinktis tik elektromobilius.
Tai reikštų, kad turistai, atvykę į Lietuvą ar keliaujantys po Baltijos šalis, nuomos punktuose rastų tik elektromobilius – net jei jų kelionės maršrutas driektųsi per vietoves, kur įkrovimo stotelių beveik nėra.
Kritika iš pramonės ir politikų
Sixt valdybos narys Nico Gabrielas šią idėją „Der Spiegel“ interviu pavadino „visiškai nepraktiška“. Jis pabrėžė, kad visoje Europoje, įskaitant Lietuvą, trūksta patikimos elektromobilių įkrovimo infrastruktūros. Pasak jo, tokie ribojimai atbaidytų turistus nuo automobilių nuomos ir priverstų daugelį bendrovių nutraukti veiklą.
Vokietijos automobilių pramonės asociacija bei nemažai Europos politikų šiam planui taip pat prieštarauja. Europos Parlamento narys Markus Ferberis kreipėsi į Europos Komisijos pirmininkę Ursulą von der Leyen, ragindamas atsisakyti šio „žalingo projekto“. Politikas Tilmanas Kubanas apkaltino Briuselį visišku realybės neigimu ir nesugebėjimu įvertinti praktinių pasekmių.
Grėsmė Lietuvos turizmui ir verslams
Lietuvoje tokie pokyčiai smogtų iš karto kelioms sritims. Pirma, automobilių nuomos bendrovės, ypač veikiančios oro uostuose ir aptarnaujančios užsienio turistus, susidurtų su milžiniškomis investicijų į elektromobilius ir jų priežiūrą sąnaudomis. Antra, daugelis užsieniečių, norinčių keliauti po šalies regionus ar kaimo vietoves, galėtų tiesiog atsisakyti kelionės automobiliu, nes įkrovimo stotelių tinklas už Vilniaus, Kauno ar Klaipėdos ribų išlieka fragmentiškas.
Tai reiškia, kad sumažėtų turistų išlaidos vietos viešbučiams, restoranams, muziejams, o tai neišvengiamai paveiktų regionų ekonomiką.
Ne tik nuoma – smūgis ir įmonių autoparkams
Šis draudimas būtų skaudus ir Lietuvos įmonėms, turinčioms automobilių parkus: kurjerių tarnyboms, techninės priežiūros įmonėms, statybos rangovams. Elektromobiliai kol kas nėra pakankamai pritaikyti ilgiems maršrutams ar intensyviam darbui – o jų kaina, palyginti su vidaus degimo variklio automobiliais, vis dar gerokai didesnė.
Nepaisant deklaruojamų žaliosios politikos tikslų, tokia tvarka iš esmės priverstų verslą mokėti daugiau ir dirbti mažiau efektyviai.
Įkrovimo tinklas – nepasiruošęs
Lietuvos elektromobilių įkrovimo infrastruktūra dar tik kuriama. Nors pagrindinėse magistralėse jau galima rasti įkrovimo stotelių, jų galingumas ir skaičius dažnai nėra pakankamas, kad patenkintų didelį automobilių srautą. Be to, daugelyje kaimo vietovių stotelės vis dar yra retenybė.
Turistui, atvykusiam į Lietuvą iš, pavyzdžiui, JAV ar Japonijos, tokia situacija gali tapti rimta kliūtimi keliauti. Reikia prisiminti, kad kelionės elektromobiliu planavimas reikalauja daugiau laiko ir žinių, o tai daugeliui svečių yra nepatogu.
Ekonominės pasekmės gali būti skaudžios
Jei planas įsigalios be išimčių ar pereinamojo laikotarpio, mažos ir vidutinės įmonės patirs didžiulį finansinį spaudimą. Naujo elektromobilio kaina Lietuvoje gali viršyti 40 tūkst. eurų, o komerciniam parkui atnaujinti gali prireikti milijoninių investicijų. Net ir gavus ES subsidijas, daliai verslų tai bus nepakeliama našta.
Tai gali paskatinti ne tik automobilių nuomos kainų šuolį, bet ir paslaugų sektoriaus nuosmukį, nes klientai vengs brangesnių paslaugų ar ieškos alternatyvų.
Kada spręs Briuselis?
„Bild am Sonntag“ skelbia, kad įstatymo projektas bus pateiktas svarstymui jau 2025 m. vasaros pabaigoje. Po to jis keliaus į ES Tarybą ir Europos Parlamentą. Europos Komisijos atstovė patvirtino, kad darbai vyksta, tačiau detalių kol kas neatskleidė.
Iki šiol panašūs sprendimai dažnai būdavo lydimi kompromisų ar pereinamųjų laikotarpių, tačiau dabartinis planas, panašu, stumiamas į priekį be rimtų diskusijų dėl infrastruktūros pasirengimo ar ekonominių pasekmių.
Lietuvai reikia balso Briuselyje
Akivaizdu, kad Lietuvos atstovai Briuselyje turės aiškiai išsakyti savo poziciją – ypač dėl regionų, kuriuose įkrovimo stotelių infrastruktūra dar ilgai nebus prilygstanti Vakarų Europos standartams. Priešingu atveju sprendimas, priimtas Europos mastu, taps didžiuliu galvos skausmu tiek verslui, tiek keliautojams mūsų šalyje.
