Ar Trumpo pareiškimai dėl Ukrainos

Šią savaitę vykę aukšto lygio susitikimai tarp JAV ir Ukrainos pareigūnų atvėrė kelią atnaujinti kai kurias karinės pagalbos siuntas, kurios anksčiau buvo netikėtai sustabdytos. Nors oficialiai tai įvardyta kaip „peržiūros pauzė“, realybėje sprendimas sukrėtė ne tik Kyjivą, bet ir Vašingtono sąjungininkus Europoje.

Pagal viešai paskelbtą informaciją, JAV prezidento Donaldo Trumpo specialusis pasiuntinys Ukrainai, Keithas Kelloggas, šią savaitę susitiko su Ukrainos gynybos ministru Rustemu Umerovu Romoje, o artimiausiu metu planuojamas vizitas į Kyjivą. Šie susitikimai gali būti lemiami atnaujinant gyvybiškai svarbių oro gynybos ir tiksliųjų ginklų siuntas.

Kokios ginklų siuntos buvo sustabdytos?

Pentagonas praėjusią savaitę netikėtai sustabdė keletą pagrindinių karinės pagalbos elementų:

8 400 vienetų 155 mm artilerijos sviedinių
142 „Hellfire“ raketos
252 „Guided Multiple Launch Rocket System“ raketos
30 „Patriot“ raketų, skirtų gintis nuo Rusijos raketų ir bepiločių atakų

Būtent „Patriot“ sistemos yra vienos svarbiausių, nes per pastarąją savaitę Rusija smogė daugiau nei 1 270 dronų, 39 raketomis ir 1 000 planuojamų bombų įvairiose Ukrainos vietovėse. Dėl šių atakų žuvo bent 11 civilių, daugiau nei 80 sužeista, tarp jų – ir vaikai.

Trumpo pozicija keičiasi

Nors Trumpo komanda iš pradžių palaikė „apgalvotą pauzę“, pats prezidentas per spaudos konferenciją pirmadienio vakarą patvirtino: „Mes siųsime daugiau ginklų. Jie turi sugebėti apsiginti. Jie dabar labai stipriai atakuojami… Tai labai blogai. Tiek daug žmonių žūsta tame chaose.“

Ši retorika kontrastuoja su prieš savaitę įvykusiu netikėtu skambučiu Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, kurio baigtis, Trumpo žodžiais, „nebuvo gera“: „Atrodo, kad jis nori eiti iki galo ir tiesiog žudyti žmones.“

Po to įvyko ir pokalbis su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, kuris apibūdino jį kaip „produktyviausią per visą laiką“. Jis taip pat pridūrė, kad aptarė galimą paliaubų susitarimą, nors apie konkrečius rezultatus nepranešta.

Kas iš tiesų vyksta – strategija ar politinis žaidimas?

Pasak Trumpo atstovų, susitikimai Romoje nebuvo iš anksto planuoti kaip atsakas į sustabdytas ginklų siuntas. Tačiau laiko sutapimas ir pokyčiai Trumpo retorikoje leidžia manyti, kad JAV prezidento pozicija kinta spaudžiama aplinkybių – tiek karo eskalacijos Ukrainoje, tiek sąjungininkų ir Kongreso narių reakcijų.

Be to, Baltųjų rūmų spaudos atstovė Karoline Leavitt patikino, jog tai „tik peržiūra“, o ne ilgalaikis sprendimas, siekiant įsitikinti, kad Pentagonas siunčia tai, kas yra strategiškai tikslinga.

Ar Ukraina gaus tai, ko reikia?

Ukrainos viltis aiški – kuo greičiau gauti oro gynybos sistemas ir modernią amuniciją. Pasak analitikų, šios sistemos ne tik saugo miestus nuo atakų, bet ir leidžia Ukrainai toliau gaminti savo amuniciją, taip išlaikant karinį pajėgumą ilgesniam laikui.

Kaip pažymėjo karo tyrimų ekspertas Robas Lee, „Rusija vis dažniau taikosi į gynybos pramonę. Oro gynyba – būtina, nes leidžia Ukrainai tęsti gamybą ir kovą.“

Neapibrėžtumas siunčia signalus visam pasauliui

Ši situacija dar kartą parodo, kiek trapi yra Vakarų parama Ukrainai ir kaip daug kas priklauso nuo politinės valios Vašingtone. Trumpo sprendimai dėl karinės pagalbos Ukrainai turi tiesioginį poveikį tiek karo eigai, tiek tarptautinių partnerių pasitikėjimui JAV įsipareigojimais. Jo pareiškimai ir veiksmai sulaukia plataus atgarsio tiek šalies viduje, tiek užsienyje, o kiekviena pauzė ar neaiškumas siunčia stiprų signalą ne tik Kyjivui, bet ir Maskvai.

Tuo tarpu Kyjivui kiekviena diena be papildomos ginkluotės reiškia gyvybių praradimą ir augančią riziką prarasti strateginį pranašumą. Ukrainos valdžiai būtina ne tik ginkluotė, bet ir tvirtas bei nuoseklus Vakarų įsipareigojimas, kuris pastarosiomis savaitėmis buvo stipriai suabejotas.