Šiandien, kai informacijos gausa tiesiog neaprėpiama, jaučiame spaudimą viską apimti ir „perbėgti“ akimis. National Geographic apžvelgia ekspertų nuomones ar yra geriausias būdas skaityti, mūsų skaitymo įpročius ir ar juos derėtų keisti.
Mūsų skaitymo įpročiai yra labai individualūs: vieni akcentuoja dialogus, kiti greitai perbėga tekstą, o kai kurie kruopščiai analizuoja kiekvieną žodį.
Skaitmeninė era šiuos įpročius smarkiai paveikė: nors socialinės medijos ir skatina skaitymą, amerikiečiai skaito mažiau knygų ir daugiau laiko praleidžia internete. Didžiulis informacijos srautas verčia mus skaityti paviršutiniškai, tačiau ekspertai teigia, kad gebėjimą giliai skaityti galima atkurti. Kyla klausimas: ar iš viso egzistuoja „teisingas“ skaitymo būdas? Apžvelkime ekspertų nuomones.
Paviršutiniškas skaitymas
Paviršutiniškas skaitymas, kai siekiame pagrindinės minties praleidžiant detales, yra įprasta ir priimtina strategija, jei netrukdo supratimui. Skaitymo tikslas lemia tinkamą metodą: norint greitai susipažinti su tekstu ar skaityti dėl malonumo, paviršutiniškas skaitymas puikiai tinka. Tačiau giluminiam supratimui, analizei ir informacijos įsisavinimui reikia kruopštesnio darbo, lėtesnio tempo ir didesnio dėmesio detalėms.
Taip pat skaitykite
Mūsų patirtis ir susipažinimas su konkrečia teksto rūšimi taip pat įtakoja skaitymo strategiją: skaitydami daug panašios literatūros, greičiau ir efektyviau suvokiame informaciją, nes atpažįstame struktūras ir terminiją.
Žodyno turtinimas padeda skaityti greičiau ir tiksliau, neprarandant supratimo, ir leidžia lengviau įsisavinti sudėtingesnę informaciją. Todėl skaitymo strategijos pasirinkimas priklauso nuo individualių poreikių ir skaitomo teksto pobūdžio.
Gilusis skaitymas – kas tai?
Gilusis skaitymas, apimantis informacijos siejimą su esamomis žiniomis, klausimų kėlimą, kritišką analizę ir gilesnio supratimo siekimą, dažnai yra visiška priešingybė paviršutiniškam skaitymui.
Tyrimai rodo, kad gilusis skaitymas aktyvina daugiau smegenų sričių, skatindamas platesnį informacijos apdorojimą ir geresnį įsiminimą. Nors gilusis skaitymas dažnai siejamas su detaliu kiekvieno žodžio analizavimu, iš tiesų tai gali būti netiesioginis procesas, apimantis ir paviršutinišką peržvelgimą, siekiant apibendrinti pagrindinę mintį, ir pakartotinį skaitymą, siekiant detaliau suprasti sudėtingesnes dalis.
Aistringi skaitytojai dažnai intuityviai derina abu metodus, pritaikydami juos pagal teksto pobūdį ir savo skaitymo tikslą. Gilusis skaitymas reikalauja daugiau sutelkto dėmesio ir laiko, todėl svarbu skaitymo metu eliminuoti blaškančius dalykus, pavyzdžiui, atidėti telefoną ar kitus išorinius dirgiklius į šalį.
Šis metodas ypač svarbus siekiant kritiškai įvertinti informaciją, suprasti subtilias teksto detales ir ilgam įsiminti perskaitytą medžiagą. Giliojo skaitymo įgūdžių lavinimas padeda efektyviau mokytis ir kritiškai mąstyti.
Ar mūsų gebėjimas skaityti suprastėjo?
Kai kurie tyrimai rodo, kad skaitymas ekranuose gali skatinti paviršutinišką tekstų skaitymą. Tai siejama su tuo, kad dauguma skaitmeninės informacijos yra trumpa, pavyzdžiui, socialinių tinklų komentarai ar interneto straipsniai. Ekspertai mano, kad tai gali trukdyti mums giliau įsigilinti į ilgesnius tekstus, todėl gilusis skaitymas tampa retesnis.
Aukštojo mokslo tyrinėtojai svarsto, ar tai neigiamai paveikė skaitytojų, ypač jaunesnių, pažintinius gebėjimus ir dėmesio koncentraciją. Tačiau ši tema yra diskutuotina, nes trūksta pakankamai įrodymų, kad būtų galima tiksliai nustatyti didėjančio paviršutiniško skaitymo poveikį.
Willingham teigia, kad socialinės žiniasklaidos įtaka mūsų gebėjimui susikaupti yra plačiai aptariama, tačiau dėl tokių duomenų surinkimo sudėtingumo tyrimų šioje srityje išties trūksta.
Jis mano, kad besikeičiantys skaitymo įpročiai greičiausiai nėra susiję su pablogėjusiu dėmesiu, nes tai turėtų paveikti ir kitas pažintines sritis, pavyzdžiui, atmintį. Tačiau interneto teikiamos pramogų galimybės gali mažinti mūsų norą gilintis į tekstus. Be to, dėl gausios informacijos kiekio jaučiame spaudimą ją greitai apdoroti. Nepaisant to, Willingham optimistiškai žiūri į žmonių gebėjimą išmokti giliojo skaitymo įgūdžių per praktiką.
National Geography žurnalistams Willingham paaiškina, kad žmogaus protas natūraliai siekia patirti įvairovę ir stebėti aplinką. Ilgalaikis dėmesio sutelkimas į vieną dalyką nėra įprastas. Jis pataria nesistebėti, jei skaitant sudėtingą literatūrą dėmesys nukrypsta. Tačiau, kaip ir bet kuri kita praktika – tampa lengvesnė, kuo dažniau ją praktikuojame.
Ekspertai pabrėžia, kad kiekvieno žmogaus skaitymo patirtis yra unikali. Christodolou aiškina, kad žmonių motyvacija ir įgūdžiai skiriasi, todėl naudojamos įvairios skaitymo strategijos. Vietoj paviršutiniško ir giliojo skaitymo priešpriešos, svarbu suprasti, kad abu skaitymo metodai yra svarbūs mokymuisi ir informacijos vartojimui, ypač skaitmeniniame amžiuje.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
Šaltinis: nationalgeographic.com
