Įsivaizduokime pasaulį be išmaniųjų telefonų navigacijos, greitojo maisto pašildymo per kelias minutes ar galimybės pakelti droną ir iš viršaus nufilmuoti jubiliejų. Tokia realybė atrodytų keistai lėta ir nepatogi, tačiau daugelis kasdienių patogumų atsirado ne iš verslo lyderių įžvalgų. Jų ištakos slypi visai kitur – karinėje pramonėje, kurioje naudingumas ir išlikimas buvo svarbesni už komfortą ar ekonominę naudą. Vis dėlto, iš karo pramonei skirtų išradimų gimė ir daiktai, kurie ne tik palengvino karių gyvenimą, bet ir ilgam pakeitė mūsų civilinę kasdienybę.
GPS – galaktinis tikslumas kiekvieno kišenėje
Kaip dažnai einant nepažįstamomis Vilniaus ar Kauno gatvėmis pasitikriname maršrutą telefone? Šis patogumas yra tiesiogiai susijęs su JAV karinėmis ambicijomis dar XX a. septintajame dešimtmetyje. Globalinė padėties nustatymo sistema (GPS) buvo kuriama tam, kad kariuomenė galėtų orientuotis bet kurioje pasaulio vietoje ir bet kokiomis sąlygomis. Tik po skaudžios „Korean Air Lines“ katastrofos 1983 m. Baltieji rūmai nusprendė ją atverti civiliams. Nuo to laiko GPS tapo tokia įprasta, kad retai susimąstome, jog kiekvienas žvilgsnis į žemėlapį telefone – tai iš esmės karinės infrastruktūros paslauga. Ir nors pasaulyje šiandien veikia ir kitos sistemos – pavyzdžiui, rusiškasis Glonass ar europietiškasis Galileo – daugeliu atvejų „navigacija“ žmonėms vis dar reiškia GPS.
Nuo radaro tyrimų iki pietų per tris minutes
Antrojo pasaulinio karo metu britų mokslininkams reikėjo sprendimo, galinčio iš anksto aptikti priešo lėktuvus. Taip buvo tobulinama radaro technologija, kurios tyrimai vėliau netikėtai atvėrė kelią į… mūsų virtuvę. Amerikiečių inžinierius Percy Spencer, dirbdamas su radarų įranga, pastebėjo, kad šalia laikoma šokolado plytelė staiga išsilydė.
Tai buvo pirmasis žingsnis kuriant mikrobangų krosnelę – prietaisą, kuris iš pradžių buvo brangus, didžiulis ir skirtas restoranams. Tačiau laikui bėgant technologija miniatiūrizavosi, o šiandien yra svarbi kasdienė pagalbininkė studentų bendrabučiuose, biuruose ir šeimų virtuvėse visame pasaulyje.
Taip pat skaitykite
Dronai – nuo žvalgybos iki romantiškų kadrų
Nors dronai daugeliui asocijuojasi su vestuvių filmavimu ar įspūdingais šviesos šou, jų istorija prasidėjo daug anksčiau ir kur kas griežtesnėmis aplinkybėmis. Pirmieji bepilotės oro transporto priemonės prototipai buvo išbandyti dar Pirmojo pasaulinio karo laikais, tačiau tik XX a. antroje pusėje dronai tapo svarbia karinės žvalgybos, stebėsenos ir net kovinių operacijų dalimi. Miniatiūrizacijos procesas, elektronikos pažanga ir mažėjanti kaina leido šią technologiją perkelti į civilinį gyvenimą. Šiandien dronai padeda gelbėtojams paieškos misijose, inžinieriams tikrinant tiltus, o fotografams – užfiksuoti emocingus šeimos įvykių momentus iš paukščio skrydžio.
Kevlaras – medžiaga, kuri sustabdė kulkas ir atvėrė naujas galimybes
Kai 1965 m. chemikė Stephanie Kwolek laboratorijoje atrado itin lengvą ir tvirtą medžiagą, niekas negalėjo numatyti, kad jos kūrinys taps neatsiejama ne tik karių, bet ir civilių kasdienybės dalimi. Iš pradžių Kevlaras buvo skirtas sustiprinti padangas, tačiau netrukus jis pradėtas naudoti neperšaunamose liemenėse, karinėje amunicijoje ir net šalmuose. Šiandien Kevlaras apsaugo ir statybos darbus atliekantį darbuotoją, ir sportininką, važinėjantį motociklu. Tai puikus pavyzdys, kaip technologija, sukurta kovos lauko išlikimui, tampa bendro saugumo garantu kiekvienam iš mūsų.
Super Glue – klijai, kurie gelbėjo gyvybes
Kartais reikšmingi išradimai gimsta iš klaidų. Harry Coover, bandydamas sukurti skaidrią optiką ginklams, atrado cyanoacrylate – itin stiprią medžiagą, kuri tiesiog per stipriai klijavo viską, kas ją palietė. Projektas buvo atidėtas, tačiau Vietnamo karo metu ši medžiaga buvo prisiminta – ja laikinai užklijuodavo žaizdas iki tol, kol nukentėjusysis būdavo nugabentas į ligoninę. Nors šiandien Super Glue dažniau naudojama sulūžusiai vazai ar žaislui suklijuoti, jos ištakos rodo, kad kartais karo medicina iškelia į priekį sprendimus, kurie vėliau tampa visiems prieinami.
Racijos – nuo apkasuose keliaujančio balso iki vaikų žaidimų
Pirmąsias nešiojamas racijas Antrojo pasaulinio karo metu nešioti buvo tikras išbandymas – jos buvo masyvios, dažnai neužtikrindavo ryškaus signalo ir reikalavo daug energijos. Tačiau jos išsprendė kritinę problemą: kaip greitai perduoti informaciją, kai kiekviena sekundė lemia operacijos sėkmę. Po karo racijos tapo vis mažesnės, pigesnės ir patogesnės, todėl šiandien jas galima rasti ne tik policijos ar gaisrininkų automobiliuose, bet ir vaikų rankose, kai jie žaidžia kieme „slaptuosius agentus“.
Internetas – karinės logikos pamatas, kurį užaugino akademinis pasaulis
Apie internetą sklando ne vienas mitas, o vienas populiariausių – tai, kad jis buvęs vien grynai karinis projektas. Tiesa ta, kad ARPANET tinklas, kurio pagrindu vėliau gimė internetas, buvo kuriamas JAV gynybos agentūroje, tačiau jo tikslas buvo kur kas platesnis. Sistema turėjo sujungti mokslinių tyrimų centrus ir universitetus, užtikrinant duomenų perdavimą net ir iškilus pavojui – pavyzdžiui, branduoliniam smūgiui. Taigi, kelias nuo karinės infrastruktūros iki „Google“ paieškos ar socialinių tinklų prasidėjo biuruose, kuriuose mokslininkai dalijosi duomenimis ir kodu, o ne generolais, planuojančiais atakas.
Karas – tragiškas ir grėsmingas reiškinys, tačiau paradoksalu, kad būtent iš jo dažnai gimsta technologijos, kurios vėliau daro mūsų kasdienybę saugesnę, patogesnę ir modernesnę. Satelitinė navigacija padeda rasti kelią į restoraną, mikrobangų krosnelė sušildo vakarienę per kelias minutes, o Kevlaras saugo žmones, kurie rizikuoja dėl kitų gerovės. Kiek dar tokių išradimų šiandien glūdi laboratorijose ir laukia akimirkos, kai taps neatsiejama kasdienybės dalimi? Istorija rodo – jų tikrai bus. Belieka stebėti, kaip ateities karinės inovacijos vieną dieną taps kasdieniais įrankiais mūsų namuose.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
