Kai rugpjūtį pievose sužydi ryškiai geltonos rykštenės, daugelis praeina pro jas nė nesusimąstę. O juk tai ne tik vasaros pabaigos ženklas, bet ir puiki proga pasinaudoti gamtos dovana – vaistinguoju augalu, kuris nuo seno vertinamas dėl savo sveikatą stiprinančių savybių. Iš šios augalo gali išeiti puikus ir naudingas rykštenės sirupas, padedantis įveikti peršalimą, uždegimus bei išvalyti organizmą nuo toksinų. Viskas, ko reikia – tinkamas metas, tinkama vieta ir šiek tiek kantrybės.
Rykštenės žydėjimo metas – trumpas, bet stebuklingas
Lietuvoje, dažniausiai aptinkama paprastoji rykštenė – daugiametis augalas, liaudiškai vadinamas ir auksine šluotele, mimosa, o kai kur netgi auksarankės žole. Rykštenės stiebas gali užaugti iki 1 metro aukščio, viršūnėje suformuodamas geltonų žiedų kekes, kurios vasaros pabaigoje ypač traukia bites – rykštenė yra puikus medingas augalas.
Geriausias metas rinkti rykštenę – nuo rugpjūčio vidurio iki rugsėjo pabaigos. Svarbu rinkti ją saulėtomis dienomis, toliau nuo intensyvaus eismo ir pramoninių zonų. Ideali vieta – pievos, apleistos teritorijos ar miško pakraščiai. Renkamos viršutinės augalo dalys: žiedai kartu su lapais. Jas galima džiovinti arba naudoti iškart – pavyzdžiui, gaminant sirupą.
Auksarankės žolė – ne tik graži, bet ir naudinga
Paprastoji rykštenė pasižymi išties plačiu naudingu poveikiu žmogaus organizmui. Joje gausu aktyviųjų medžiagų: saponinų, alkaloidų, rauginių medžiagų, eterinių aliejų, vitamino C, karotenoidų bei flavonoidų glikozidų. Dėl šios cheminės sudėties rykštenė veikia kaip natūralus priešuždegiminis, antiseptinis, sutraukiantis ir detoksikuojantis agentas.
Taip pat skaitykite
Nuo seno ji vartota kaip pagalbinė priemonė esant šlapimo takų infekcijoms, inkstų negalavimams bei žaizdoms, kurios sunkiai gyja. Taip pat rykštenė skatina tulžies ir virškinimo sulčių išsiskyrimą, todėl padeda esant virškinimo sutrikimams bei lėtiniam apsinuodijimui.
Kvapnusis sirupas – paprastas receptas dideliam efektui
Vienas iš populiariausių būdų panaudoti rykštenę – pasigaminti sirupą. Tai ne tik naudinga sveikatai, bet ir skanu. Štai paprastas receptas:
- Į puodą sudėkite surinktus rykštenės žiedus (apie 1 litrą).
- Užvirkite vandenį ir užpilkite juo žiedus, kad visi būtų apsemti.
- Palikite uždengtą puodą nakčiai šaldytuve.
- Kitą dieną nukoškite skystį per marlę.
- Nuplaukite ir apipilkite verdančiu vandeniu citriną, tada išspauskite jos sultis.
- Į rykštenės nuovirą įdėkite 300–500 g cukraus (pagal skonį) ir citrinos sultis.
- Užvirkite viską dar kartą ir supilstykite į sterilizuotus stiklainius.
- Sterilizuokite stiklainius apie 10 min nuo vandens užvirimo.
Šis sirupas – tikra gamtos vaistinėlė. Jis padeda kovoti su peršalimu, gerklės skausmu, burnos ertmės uždegimais bei stiprina imunitetą. Ypač naudingas rudenį ir žiemą, kai virusai tyko už kiekvieno kampo.
Norintiems išbandyti švelnesnį būdą – puikiai tiks rykštenės arbata. Vieną valgomąjį šaukštą džiovintų žiedų užpilkite verdančiu vandeniu ir palikite pritraukti apie 15 minučių. Tokį gėrimą galima gerti 2–3 kartus per dieną. Arbata pasižymi antibakteriniu, uždegimą mažinančiu bei šlapimo išsiskyrimą skatinančiu poveikiu.
Dėmesio – ne visos rykštenės naudingos
Svarbu žinoti, kad nors paprastoji rykštenė yra vertingas vietinis augalas, Lietuvos pievose ir laukuose dažnai plinta invazinės rūšys – kanadinė bei vėlyvoji rykštenės. Jos sparčiai plinta ir išstumia vietines rūšis, mažindamos biologinę įvairovę. Dažniausiai šios rūšys aptinkamos pakelėse, melioracijos grioviuose, soduose ir net dirbamuose laukuose. Todėl renkant žaliavą verta pasitikrinti, ar tai tikrai paprastoji rykštenė.
Rykštenė liaudies medicinoje – žinios, perduodamos iš kartos į kartą
Rykštenė nuo seno buvo naudojama liaudies medicinoje ne tik šlapimo takų problemoms gydyti, bet ir kaip priemonė nuo viduriavimo, vidurių pūtimo bei sąnarių skausmų. Senoliai sakydavo, kad ši „auksinė žolė” valo ne tik kūną, bet ir protą – dėl švelnaus tonizuojančio poveikio ji buvo vartojama ir esant nerviniam išsekimui ar įtampai. Jos nuoviras kartais naudotas ir išoriškai – kompresai padėdavo malšinti sąnarių uždegimus, o žaizdoms greičiau gyti padėdavo antiseptinės savybės.
Nors rykštenė laikoma saugiu augalu, kaip ir bet kuris vaistinis augalas, ji netinka visiems. Dėl diuretinio poveikio jos reikėtų vengti sergantiems sunkiomis inkstų ligomis ar esant širdies nepakankamumui, nes per intensyvus skysčių šalinimas gali pabloginti būklę. Taip pat atsargiai ją turėtų vartoti alergiški žiedadulkėms asmenys, nes augalas žydi intensyviai ir gali sukelti kvėpavimo takų dirginimą. Prieš pradedant reguliariai vartoti rykštenės sirupą ar arbatą, verta pasitarti su gydytoju ar vaistininku, ypač jei vartojami vaistai ar yra lėtinių sveikatos sutrikimų.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
