Auksas, tūkstantmečiais laikytas vertės saugotoju, vėl tampa geidžiamiausiu aktyvu – ne tik tarp investuotojų, bet ir centrinių bankų. Pasaulinės ekonomikos neramumai, geopolitinė įtampa ir infliaciniai iššūkiai skatina pasaulio finansinius centrus permąstyti savo rezervų struktūrą. Kaip rodo naujausia Pasaulio aukso tarybos (World Gold Council, WGC) apklausa, vis daugiau šalių renkasi auksą kaip saugesnę alternatyvą JAV doleriui.
Auksas įgauna vis daugiau svorio centrinių bankų rezervuose
Birželio 17 d. paskelbtoje WGC apklausoje nurodoma, kad dauguma centrinių bankų tikisi, jog per ateinančius penkerius metus jų aukso rezervų dalis didės. Tai rodo didėjantį pasitikėjimą šiuo metalu, kuris vis dažniau laikomas patikimesne ilgalaike investicija nei valiutiniai aktyvai.
Aukso paklausos augimą skatina tiek makroekonominis nestabilumas, tiek noras sumažinti priklausomybę nuo JAV dolerio, kuris dešimtmečius buvo laikomas dominuojančia rezervine valiuta. Be to, kai kurios valstybės mato auksą kaip priemonę apsisaugoti nuo geopolitinių rizikų ir galimų sankcijų. Tokia tendencija stiprina signalą, kad pasaulinė finansų sistema palaipsniui persitvarko link didesnės atsargų diversifikacijos.
Istoriniai aukso kainos rekordai – ne kliūtis, o paskata
Nepaisant to, kad aukso kaina per pastaruosius metus sparčiai augo ir šiemet balandį pasiekė visų laikų rekordą – 3 500,05 JAV dolerio už unciją, centriniai bankai toliau didina jo pirkimus. Nuo 2022 metų vasario, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, aukso kaina išaugo net 95 %.
Šis brangimas rodo, kad net ir rekordinių kainų laikotarpiu auksas išlieka patrauklus. Bankai vertina ne tik metalo kainos potencialą, bet ir jo gebėjimą stabilizuoti rezervų vertę ilgalaikėje perspektyvoje.
Dolerio dalis rezervuose traukiasi
Apklausa taip pat atskleidžia, kad centrinių bankų požiūris į JAV dolerį keičiasi – dauguma jų tikisi, jog dolerio dalis jų rezervuose sumažės. Nors doleris išlieka pagrindine tarptautine atsargų valiuta, jo vaidmuo palaipsniui silpnėja dėl augančio geopolitinio neapibrėžtumo, tarptautinių sankcijų rizikos bei globalių dedolarizacijos tendencijų.
Pastaraisiais metais kai kurios šalys, tokios kaip Kinija ar Rusija, atvirai deklaruoja siekį mažinti priklausomybę nuo dolerio, o tai prisideda prie sisteminių pokyčių tarptautinių rezervų valdymo srityje. Be to, daugėja dvišalių atsiskaitymų nacionalinėmis valiutomis, o alternatyvių atsargų – tokių kaip euras, juanis ar net kriptovaliutos – svarba nuosekliai auga. Tai rodo, kad pasaulio finansų architektūra patiria lėtą, bet reikšmingą transformaciją.
Aukso paklausos šuolis – tendencija ar naujas standartas?
Pastarųjų trejų metų tendencijos rodo, kad aukso paklausos augimas tarp centrinių bankų – ne laikinas reiškinys, o struktūrinis pokytis. Pasaulinės krizės, geopolitinės grėsmės ir valiutų svyravimai paskatino bankus ieškoti rezervų diversifikacijos būdų, o auksas čia tampa natūraliu pasirinkimu.
Auksas nėra susietas su jokia viena ekonomika ar politine sistema, todėl jį lengviau naudoti kaip nepriklausomą, „neutralią“ rezervinę priemonę. Tai ypač svarbu dabartinėje tarptautinėje aplinkoje, kur finansinės sankcijos ir ekonominiai blokai tampa įprasta geopolitinių konfliktų dalimi. Dėl šių priežasčių auksas tampa ne tik saugia investicija, bet ir strateginiu įrankiu užtikrinti finansinį suverenitetą.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
