Vištiena laikoma viena populiariausių mėsų – lengvai paruošiama, universali ir dažnai pasirenkama kaip „saugesnė“ alternatyva. Tačiau būtent su ja kyla daugiausia abejonių. Atidarote pakuotę, žvilgtelite į krūtinėlę ir pastebite keistus baltus dryžius, neįprastą blizgesį ar slidų paviršių. Galvoje iškart kyla klausimas: ar tai dar galima valgyti? O gal geriau nerizikuoti? Šioje vietoje svarbu atskirti tai, kas tik atrodo grėsmingai, nuo ženklų, kurie iš tiesų signalizuoja pavojų sveikatai.
Maisto sauga prasideda ne nuo termometro ar recepto, o nuo gebėjimo įvertinti produktą dar prieš jam patenkant į keptuvę. Vištiena – ypač jautri mėsa, o apsinuodijimas ja gali turėti kur kas rimtesnių pasekmių nei paprastas skrandžio skausmas.
Balti dryžiai vištienos krūtinėlėje – ką jie iš tikrųjų reiškia
Vienas dažniausių nerimą keliančių vaizdų – balti, aiškiai matomi dryžiai vištienos krūtinėlėje. Daugelis juos laiko pirmuoju gedimo požymiu, tačiau iš tikrųjų taip nėra. Šie dryžiai atsiranda dėl vadinamosios baltųjų skaidulų ligos, kuri būdinga itin intensyviai auginamiems viščiukams.
Kai paukščiai auga pernelyg greitai, jų raumenys nespėja gauti pakankamai deguonies. Dėl to raumenų skaidulose atsiranda mikroįtrūkimų. Organizmas juos „taisydamas“ dalį raumeninio audinio pakeičia riebaliniu ir jungiamuoju audiniu. Būtent tai ir matome kaip baltas linijas.
Svarbu žinoti, kad tokia mėsa nėra sugedusi. Ji gali būti kiek kietesnė, mažiau sultinga, tačiau, jei yra šviežia, ją saugu vartoti. Tai labiau kokybės, o ne saugumo klausimas. Tokia vištiena tinkama kepti, virti ar troškinti kaip ir bet kuri kita.
Vaivorykštinis blizgesys – optinė apgaulė, ne pavojus
Dar vienas reiškinys, kuris dažnai sukelia paniką – spalvotas, tarsi vaivorykštinis atspindys ant vištienos paviršiaus. Žmonės jį neretai painioja su cheminiu gedimu ar bakterijų veikla. Tačiau šiuo atveju baimintis nėra pagrindo.
Toks blizgesys atsiranda dėl šviesos ir mėsos struktūros sąveikos. Pjaunant vištieną, jos raumenų skaidulos pasislenka ir paviršiuje išsidėsto netolygiai. Kai į tokį paviršių krenta saulės ar dirbtinė šviesa, ji lūžta skirtingais kampais ir sukuria spalvų efektą, primenantį vaivorykštę.
Šis reiškinys ypač dažnas plonai pjaustytoje, drėgnoje mėsoje. Jis neturi nieko bendro su gedimu ar saugumu. Jei kvapas ir tekstūra normalūs, tokia vištiena gali būti vartojama be baimės.
Kada vištiena tampa pavojinga ir nebetinkama maistui
Visai kita situacija, kai pasikeičia ne tik išvaizda, bet ir pojūčiai. Vienas svarbiausių signalų – paviršiaus tekstūra. Jei vištiena tampa slidžiai lipni arba klampi, tai rodo bakterijų dauginimąsi. Toks pojūtis neturėtų būti ignoruojamas, net jei kvapas dar nėra labai stiprus.
Kvapas – dar vienas patikimas rodiklis. Rūgštus, nemalonus, „supuvęs“ aromatas aiškiai signalizuoja, kad mėsa nebetinkama vartoti. Šviežia vištiena turi vos juntamą, neutralų kvapą. Bet koks ryškesnis nukrypimas – rimta priežastis mėsą išmesti.
Spalva taip pat gali išduoti gedimą. Jei mėsa tampa pilkšvai žalsva, praranda natūralų rausvumą arba vietomis atrodo matinė ir „negyva“, rizikuoti nevertėtų. Tokia vištiena gali sukelti rimtą apsinuodijimą.
Svarbu suprasti, kad skrandžio skausmas – tik pradžia. Apsinuodijimas sugedusia vištiena gali pasireikšti pykinimu, vėmimu, viduriavimu, karščiavimu, o sunkesniais atvejais – dehidratacija ar net komplikacijomis, ypač vaikams ir vyresnio amžiaus žmonėms.
Taip pat skaitykite
Kodėl neverta „perkepti dėl visa ko“
Kai kurie žmonės mano, kad gerai iškepus ar išvirus galima neutralizuoti bet kokį pavojų. Tai pavojinga klaida. Nors terminis apdorojimas sunaikina dalį bakterijų, jų išskirti toksinai gali išlikti net ir aukštoje temperatūroje. Todėl sugedusios mėsos „išgelbėti“ neįmanoma.
Jei kyla bent menkiausia abejonė dėl vištienos šviežumo, geriau ją išmesti. Tai vienas tų atvejų, kai atsargumas kainuoja mažiau nei galimos pasekmės.
Kaip išvengti problemų dar prieš atidarant pakuotę
Svarbu atkreipti dėmesį ne tik į mėsą namuose, bet ir į tai, kaip ji laikoma parduotuvėje. Per didelis skysčio kiekis pakuotėje, išsipūtusi pakuotė ar neaiški galiojimo data – pirmieji įspėjimai. Grįžus namo vištieną reikia laikyti šaldytuve ir suvartoti per trumpiausią laiką, o atidarytą – dar greičiau.
Vištiena nėra produktas, su kuriuo verta eksperimentuoti. Balti dryžiai ar vaivorykštinis blizgesys gali atrodyti įtartinai, bet dažniausiai nėra pavojingi. Tačiau slidumas, blogas kvapas ir pakitusi spalva – aiškūs signalai sustoti.
Kartais geriausias sprendimas virtuvėje yra paprasčiausias: nemėginti įrodyti, kad „dar nieko tokio“, ir tiesiog atsisveikinti su produktu. Sveikata visada svarbesnė už vieną vakarienę.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
