Viduramžių karo laivai dažnai lieka tik senų metraščių puslapiuose ar legendose, tačiau Baltijos jūra išsaugojo unikalų liudijimą apie vieną įspūdingiausių karališkųjų laivų. Švedijos krantus pasiekęs 15-ojo amžiaus pabaigos karališkasis laivas „Gribshunden“, dar vadintas „plaukiojančia pilimi“, po kelių šimtmečių ramybės jūros dugne šiandien leidžia pažvelgti į dramatišką praeitį. Šio laivo liekanos tapo didžiausiu viduramžių karinio laivyno atradimu Europoje, atveriančiu ne tik ginkluotės paslaptis, bet ir visos epochos mentalitetą.
Baltijos jūros dugne – karališkoji „plaukiojanti pilis“
„Gribshunden“ priklausė Danijos karaliui Hansui ir simbolizavo šalies galią Baltijos regione. Jis nuskendo 1495 m. prie Ronneby, kai laive kilo gaisras. Nors tragedija nusinešė daug gyvybių, o pats laivas tapo jūros grobiu, likimo ironija lėmė, kad būtent ši nelaimė išsaugojo vieną geriausiai iki šiol žinomų viduramžių karo laivų. Istorikai laivą praminė „plaukiojančia pilimi“, nes jo ginkluotė ir konstrukcija pranoko daugumą to meto karo laivų.
Praėjus keliems šimtmečiams, jūros gelmėse atrastos liekanos sulaukė archeologų dėmesio. Palaipsniui jas tyrinėjant, paaiškėjo, kad šis laivas yra nepaprastas ne tik dėl savo dydžio, bet ir dėl ginklų komplekto. Šiandien jis laikomas vieninteliu pasaulyje išlikusiu tokios būklės viduramžių kariniu laivu.
Įspūdinga ginkluotės rekonstrukcija
Lundo universiteto mokslininkai ištyrė laive aptiktus ginklus ir atkūrė jų veikimo principus. Tai pirmasis atvejis, kai iš viduramžių laikotarpio išliko tokia gausi ir autentiška artilerijos sistema. Tyrėjai nustatė, kad laive buvo daugiau nei 50 mažo kalibro patrankų, vadinamų serpentinais. Šie ginklai šaudė ne patrankų sviediniais, kaip šiandien įprasta manyti, o dideliais užtaisais, kurių dydis prilygo golfo kamuoliukui.
Tokie ginklai buvo sukurti ne tam, kad paskandintų priešo laivą, bet kad pralaužtų priešininkų pasipriešinimą. Iš arti šaudydami į įgulą, danai galėdavo greitai ją susilpninti ir pereiti į lemiamą ataką – laivo šturmą. Tai buvo nepaprastai modernus sprendimas XV amžiaus karo jūroje, liudijantis technologinį Danijos pranašumą.
Dar vienas šio atradimo stebuklas – ginklų stovai. Nors pačios geležinės patrankos bėgant amžiams surūdijo, mediniai ąžuoliniai pagrindai dėl unikalių Baltijos jūros sąlygų išliko beveik nepažeisti. Brakiškas vanduo, žema temperatūra ir mažas druskingumas sustabdė medieną ardančių organizmų dauginimąsi, todėl tyrėjai galėjo ne tik aptikti, bet ir skaitmeniniu būdu atkurti ginklų konstrukciją.
Tiltas tarp viduramžių ir moderniųjų laivynų
Mokslininkai pabrėžia, kad „Gribshunden“ yra tarsi tiltas tarp viduramžių ir naujųjų laikų laivyno. Jo ginkluotė beveik identiška tai, kurią naudojo Ispanijos ir Portugalijos keliautojai atradimų eroje. Tai reiškia, kad Danija turėjo technologinį potencialą varžytis su didžiosiomis jūrinėmis imperijomis. Tačiau politinė kryptis buvo kitokia – vietoje transatlantinių ekspedicijų danai susitelkė į Baltijos jūros kontrolę.
Šis sprendimas turėjo didžiulių pasekmių: kai 1493 m. popiežiaus bulė Ispanijai suteikė išskirtines teises į Ameriką, kitos valstybės, tarp jų ir Danija, iš esmės atsitraukė nuo kolonijinių ambicijų. Jei Danija būtų pasinaudojusi savo technologiniu pranašumu, šiandien istorijos vadovėliai galbūt minėtų ne tik Ispaniją ir Portugaliją, bet ir Skandinavijos imperiją už Atlanto.
Unikalus archeologinis palikimas
„Gribshunden“ atradimai suteikė neįkainojamų žinių apie viduramžių karo strategijas, ginkluotės evoliuciją ir laivų statybos tradicijas. Tai vienintelis tokios būklės karavelės tipo karo laivas pasaulyje. Mokslininkų žodžiais, ši nuolauža yra gyvas istorijos vadovėlis, leidžiantis rekonstruoti epochos karo laivyną ne pagal spėliones ar iliustracijas, o pagal tikrus, išlikusius artefaktus.
Šiandien dalis atrastų artefaktų jau eksponuojami Švedijos ir Danijos muziejuose. Be to, Ronneby mieste planuojama įkurti atskirą „Gribshunden“ muziejų, kuris taptų traukos centru tiek istorijos mėgėjams, tiek turistams. Publikacija apie šiuos tyrimus buvo paskelbta Journal of Nautical Archaeology, o Lundo universitetas pateikė išsamią ataskaitą, atskleidžiančią atradimų reikšmę pasaulinei istorijai.
Gyvas praeities liudijimas iš Baltijos gelmių
„Nardyti prie šio karališkojo laivo yra jaudinanti patirtis. Tačiau didžiausias pasitenkinimas – kai pavyksta sudėlioti visą dėlionę iš išlikusių fragmentų“, – sako vienas projekto mokslininkų Brendanas Foley. Iš tiesų, „Gribshunden“ tyrimai yra ne tik apie medieną ar geležį – tai kelionė į praeitį, kurioje atgyja jūrinės galios, technologijos ir ambicijos.
Baltijos jūros dugne slypinti „plaukiojanti pilis“ primena, kad net ir po pusės tūkstantmečio žmonija gali atrasti naujų puslapių savo istorijoje. Tai pasakojimas apie prarastas galimybes, neįvykusias imperijas, bet ir apie žmogiškąjį smalsumą, kuris šiandien leidžia pažinti viduramžių karo pasaulį taip, kaip niekada anksčiau.
