Baltijos jūra – tai ne tik atostogų kryptis ir pajūrio atgaiva, bet ir viena didžiausių paslapčių saugotojų Europoje. Ši nedidelė, vos apie 415 tūkstančių kvadratinių kilometrų plotą užimanti jūra, besiribojanti net su devyniomis šalimis, kasmet atskleidžia vis naujų siurprizų. Jos drumstame, pusiau sūriame vandenyje slypi tūkstančiai laivų nuolaužų, senovinių gyvenviečių pėdsakai ir net tokios struktūros, kurios verčia mokslininkus abejoti savo akimis.
Polijos dalyje Baltijos dugnas tapo tikru istorijos archyvu. Po dešimtmečius trunkančių tyrimų čia rasta ne tik nuskendusių laivų, bet ir senovės civilizacijų pėdsakų. Į paviršių iškylantys atradimai primena, kad ši jūra, nors ir jauniausia pasaulyje, slepia seniausius pasakojimus apie žmones, karus ir gamtos jėgas.
Laivų kapinės ir paslaptingos konstrukcijos
Baltijos jūros dugnas primena milžiniškas laivų kapines. Tyrėjai teigia, kad vien jos Lenkijos teritorijoje slypi šimtai nuolaužų, tarp kurių – XIX amžiaus burlaivis, kuriame dar rasta uždarytų šampano ir mineralinio vandens butelių. Tokie radiniai suteikia unikalią galimybę pažvelgti į praeitį – ne per istorijos vadovėlius, o tiesiogiai per išlikusius daiktus.
Tačiau ne vien laivai domina mokslininkus. Vienas įspūdingiausių pastarųjų metų atradimų – milžiniška akmenų siena, glūdinti jūros dugne. Tai viena didžiausių ir, galbūt, seniausių tokio tipo struktūrų Europoje. Jos kilmė vis dar mįslė: ar tai žmogaus rankų darbas, ar gamtos sukurtas fenomenas?
Taip pat skaitykite
Dar daugiau klausimų kelia vadinamoji „Baltijos anomalija“ – maždaug 60 metrų skersmens struktūra, savo forma primenanti skraidančią lėkštę. Šis objektas sukelia magnetinius trikdžius įrangai ir iki šiol nėra iki galo ištirtas. Skeptikai jį vadina geologiniu dariniu, o kiti įžvelgia galimą nežemišką kilmę.
Naftos ir dujų lobiai jūros dugne
Ne visi atradimai Baltijoje susiję su praeitimi. 2025 m. netoli Ščecino, prie Švinoujščės, buvo aptikti didžiuliai gamtos ištekliai – tonų naftos ir net 5 milijardai kubinių metrų gamtinių dujų. Gręžimus atlikusi „Central European Petroleum“ bendrovė šiuos duomenis patvirtino ir rengia detalius geologinius tyrimus. Šis radinys sukėlė audringas diskusijas: vieni mato ekonominę galimybę, kiti baiminasi, kad intensyvus išteklių naudojimas gali pakenkti jautriai Baltijos ekosistemai.
Tamsioji Baltijos pusė: nuo plastiko iki cheminio ginklo
Vis dėlto Baltijos dugnas slepia ne tik istorinius lobius. Tai ir vieta, kur kaupiasi šiandienos žmonijos pėdsakai – milijonai plastikinių butelių, tinklų ir metalo atliekų. Dar pavojingesni radiniai – karo reliktai. Po Antrojo pasaulinio karo į jūros gelmes buvo išmesta milžiniški kiekiai ginklų ir cheminių medžiagų.
Vien Gotlando ir Bornholmo įdubose, tyrėjų skaičiavimais, guli iki 40 tūkstančių tonų cheminio ginklo. Tai – tiksinti bomba, kurios sprogimą gali sukelti bet koks nestabilus kontaktas ar korozija. Šios medžiagos kelia pavojų ne tik žuvims ir augalijai, bet ir visai ekosistemai, įskaitant žmogų.
Net ir laivų nuolaužos, kurias dažnai romantizuojame kaip „istorijos lobius“, gali tapti ekologinėmis grėsmėmis. Apie 100 identifikuotų laivų, pasak mokslininkų, vis dar saugo tūkstančius litrų degalų. Lėtai nutekantys teršalai patenka į vandenį, grasindami Baltijos biologinei pusiausvyrai.
Salos, kuriose susilieja mitai ir istorija
Baltijos jūros salos – dar vienas neįkainojamas lobynas. Didžiausia Lenkijos sala, Volinas, saugo pėdsakus, siekiančius akmens amžių. Čia aptikti senoviniai kapai, moliniai indai ir gyvenviečių liekanos. Kai kurie tyrėjai mano, kad ši vietovė galėjo būti legendinės Vinėtos ar vikingų miesto Jomsborgo prototipas. Šiandien čia veikia Slavų ir vikingų atviras muziejus bei kasmetinis festivalis, pritraukiantis tūkstančius istorijos mylėtojų.
Dar viena įdomi sala – Märket, vos 300 metrų ilgio ir 100 metrų pločio žemės juosta, padalinta tarp Švedijos ir Suomijos. Nors ji negyvenama, čia stovi automatizuotas švyturys, o salą itin mėgsta ruoniai. Dėl to čia organizuojamos vadinamosios „ruonių safario“ išvykos.
Naujausi archeologiniai tyrimai nukreipė dėmesį į Gotska Sandön salą, ilgai laikytą atokiu gamtos kampeliu. Tačiau iš po smėlio sluoksnių iškilo priešistoriniai įrankiai, židinių liekanos su ruonių kaulais ir net įrodymų, kad sala buvo naudojama strateginiams ar piratų tikslams. Tai keičia požiūrį į Baltijos istoriją – pasirodo, net ir atokiausi kampeliai buvo svarbūs žmonių veiklai jau tūkstančius metų.
Taip pat skaitykite
Baltijos paslaptys tęsiasi
Kiek dar paslapčių slepia ši rami, dažnai pilka jūra? Ar jos dugne glūdi dar neatpažintos civilizacijos pėdsakai, ar nauji pavojai, kuriuos paliko žmonija? Viena aišku – kiekvienas naujas atradimas Baltijos jūroje priverčia iš naujo pažvelgti į mūsų istoriją ir atsakomybę prieš gamtą. Jūra, kuri kadaise maitino ir jungė tautas, šiandien primena: jos dugne – ir mūsų praeitis, ir mūsų ateities klausimai.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
