Japonija ruošiasi iš naujo paleisti didžiausią pasaulyje atominę elektrinę, pranešė „Reuters“. Tai simbolinis posūkis šalies energetikoje, nes sprendimas priimamas beveik praėjus penkiolikai metų po Fukušimos katastrofos.
Daugeliui tai tampa bandymu suderinti saugumą ir augantį energijos poreikį. Sprendimas dėl „Kashiwazaki Kariwa“ elektrinės priimtas pirmadienį per regioninį balsavimą. Kaip nurodoma tekste, tai paskutinis politinis žingsnis, atveriantis kelią realiam veiklos atnaujinimui.
Elektrinė yra maždaug už 220 kilometrų nuo Tokijo, todėl jos ateitis kelia emocijų ir sostinės regione. Po 2011 metų žemės drebėjimo ir cunamio Japonija sustabdė dešimtis reaktorių, o Fukušimoje įvyko didžiausia branduolinė avarija nuo 1986 metų Černobylio.
Nuo tada šalis jau atnaujino 14 iš 33 vis dar turimų elektrinių, siekdama mažinti priklausomybę nuo importuojamo iškastinio kuro. Būtent šiame kontekste „Kashiwazaki Kariwa“ sugrįžimas laikomas itin svarbiu.
Taip pat skaitykite
Sugrįžimas prie atominės energetikos
„Kashiwazaki Kariwa“ bus pirmoji atnaujinta elektrinė, kurią valdys „Tokyo Electric Power Co“, dar žinoma kaip „TEPCO“. Tai ta pati bendrovė, kuri valdė ir Fukušimos „Daiichi“ elektrinę, todėl daliai visuomenės sprendimas atrodo jautrus.
Vietos valdžia pabrėžia, kad prieš realų paleidimą turės būti užtikrintos saugumo priemonės, kad 2011 metų scenarijus nepasikartotų. Tekste minima, kad apklausos rodo didelį nerimą, nes neigiamų pasekmių baiminasi net apie 70 proc. gyventojų.
Per balsavimą prie Niigatos prefektūros susirinko maždaug 300 protestuotojų, nepaisant pažadų apie naujas darbo vietas ir galimai mažesnes elektros sąskaitas.
Žmonės akcentavo, kad avarijos atveju didžiausia našta tektų būtent vietos bendruomenėms. Vienas iš protestuotojų Kenichiro Ishiyama sakė, kad po balsavimo jaučiasi nuoširdžiai įtūžęs, nes rizika lieka šalia gyvenantiems žmonėms.
Tuo pat metu „TEPCO“ atstovas Masakatsu Takata teigė, kad bendrovė yra pasiryžusi nebeleisti panašios avarijos ir užtikrinti, jog Niigatos gyventojai niekada nepatirtų tokios pat grėsmės. Ši priešprieša rodo, kad pasitikėjimą atkurti bus ne mažiau sunku nei atnaujinti techninę veiklą.
Datos planai ir ekonominė priežastis
Tekste rašoma, kad naujoji Japonijos premjerė Sanae Takaichi, pareigas pradėjusi eiti prieš du mėnesius, remia elektrinių paleidimą dėl energetinio saugumo ir dėl iškastinio kuro importo kainų.
Importuojamas kuras esą sudaro didžiąją dalį Japonijos elektros gamybos, todėl valstybė ieško būdų subalansuoti rizikas ir išlaidas. Ši politinė kryptis didina spaudimą branduolinei energetikai grįžti į didesnį vaidmenį.
Visuomeninis transliuotojas „NHK“ pranešė, kad „TEPCO“ svarsto pirmojo iš septynių reaktorių paleidimą sausio 20 dieną. Bendra „Kashiwazaki Kariwa“ galia siekia 8,2 gigavato ir, kaip teigiama tekste, jos pakaktų keliems milijonams namų.
Numatoma, kad kitais metais galėtų startuoti vienas 1,36 gigavato blokas, o dar vienas tokios pat galios blokas būtų paleistas apie 2030 metus. Ekonominė motyvacija stipri, nes, kaip nurodoma tekste, Japonija pernai išleido 10,7 trilijono jenų importuodama suskystintas gamtines dujas ir anglį.
Tai sudaro reikšmingą dalį viso importo, todėl atominės energetikos sugrįžimas vertinamas kaip būdas mažinti ilgalaikį pažeidžiamumą. Vis dėlto galutinis visuomenės nusiteikimas priklausys nuo to, ar saugumo pažadai bus paversti aiškiais ir patikimais veiksmais.
