Aplinkosauga: kaip dirbtinis intelektas veikia mūsų planetą?

Dirbtinis intelektas ChatGPT, sukurtas „OpenAI“, yra plačiai žinomas dėl savo įspūdingų gebėjimų apdoroti natūralią kalbą. Tačiau šios pažangios dirbtinio intelekto technologijos kūrimas ir mokymas reikalauja didžiulių energijos išteklių, o tai sukelia nemažą poveikį aplinkai. Šiame straipsnyje apžvelgiame, ką žinome apie ChatGPT aplinkosaugos iššūkius.

Dideli kalbos modeliai ir jų poveikis

Dideli kalbos modeliai, tokie kaip ChatGPT, naudoja algoritmus, kurie prognozuoja žodžių ar frazių sekas remdamiesi kontekstu. Nors tokios technologijos padeda didinti produktyvumą, jos taip pat kelia susirūpinimą – nuo tendencijos stiprinti šališkumą iki „juodosios dėžės“ problemos, kur dirbtinio intelekto veikimas tampa neaiškus net kūrėjams.

Vis daugiau įmonių įdiegia dirbtinio intelekto technologijas, todėl būtina aptarti ne tik jų socialinį, bet ir ekologinį poveikį. Šie aspektai turi būti įtraukti į platesnę diskusiją apie atsakingą technologijų naudojimą.

Duomenų centrai ir jų energijos poreikiai

Duomenų centrai, kuriuose laikomi dirbtinio intelekto sistemų serveriai, yra itin energijai imlūs ir prisideda prie didelio anglies dvideginio išmetimo. „OpenAI“ naudoja „Azure“ platformą, kurios serveriuose vyksta sudėtingi ChatGPT algoritmų mokymo procesai.

Pavyzdžiui, dirbtinis intelektas ChatGPT sukelia apie 8,4 tonų anglies dvideginio emisiją per metus, o tai yra daugiau nei dvigubai didesnė emisija nei vidutinio žmogaus – apie 4 tonas per metus. Anglies pėdsakas priklauso ir nuo energijos šaltinio: atsinaujinanti energija (pvz., saulės ar vėjo) ženkliai mažina taršą, palyginti su iškastiniu kuru.

Dirbtinis intelektas ir vandens naudojimo mastai

Vandens sunaudojimas – dar vienas reikšmingas dirbtinio intelekto poveikio aplinkai aspektas. Kalifornijos universiteto mokslininkai nustatė, kad ChatGPT-3 mokymo metu „Microsoft“ sunaudojo apie 700 000 litrų gėlo vandens. Šis kiekis prilygsta 370 BMW automobilių ar 320 „Tesla“ automobilių gamybai reikalingam vandeniui.

Vanduo reikalingas aušinti serverius, kurie gamina daug šilumos. Be to, net kasdienis ChatGPT naudojimas, pavyzdžiui, atsakymų generavimas, taip pat prisideda prie vandens sunaudojimo – pokalbis, kuriame užduodama 20–50 klausimų, sunaudoja apie 500 ml vandens. Atsižvelgiant į milijardus vartotojų, bendras poveikis tampa itin reikšmingas.

Dirbtinis intelektas ir žalos mažinimas

Norint mažinti dirbtinio intelekto poveikį aplinkai, reikalingas kompleksinis požiūris.

Skaidrumo skatinimas: Kūrėjai turėtų viešinti savo energijos ir išteklių naudojimo duomenis. Jau egzistuoja įrankiai, kurie leidžia sekti energijos sunaudojimą ir anglies dvideginio emisiją. Jie padeda priimti sprendimus dėl ekologiškesnių mokymo vietų ir efektyvesnio energijos naudojimo.
Technologijų konteksto suvokimas: Vartotojai turėtų mažinti nereikalingą dirbtinio intelekto naudojimo populiarinimą ir pripažinti kalbos modelių ribotumus. Tai skatintų alternatyvių, mažiau energijos reikalaujančių tyrimų kryptis.
Infrastruktūros tobulinimas: Pereinant prie atsinaujinančių energijos šaltinių, galima sumažinti taršą, susijusią su dirbtinio intelekto sistemų veikimu.

Dirbtinis intelektas, įskaitant ChatGPT, atveria daugybę naujų galimybių, tačiau kartu kelia atsakomybę už aplinkosaugos iššūkius. Skatindami skaidrumą ir atsakingą praktiką, galime siekti darnaus technologijų vystymo, kuris užtikrintų, kad inovacijos nenaikintų mūsų planetos ateities.

Kiekvienas, nuo vartotojų iki kūrėjų, gali prisidėti prie „žalesnio“ dirbtinio intelekto kūrimo, kad technologinė pažanga būtų suderinta su gamtos išsaugojimu.

Šaltinis: https://earth.org/