Kai diplomatiniai santykiai įkaista, žodžiai gali tapti galingesni už kulkas. Pastarosiomis dienomis po Slovakijos premjero Roberto Fico pareiškimų Kijevui, sukilo tikras politinės audros debesis, pasakius, kad Ukraina yra iš dalies atsakinga už karą ir buvo išnaudota Vakarų tam, kad susilpnintų Rusiją. Šie žodžiai netruko pasiekti Kijevą, kur jie buvo įvardyti kaip „įžeidžianti retorika“. Konfliktas tarp Bratislavos ir Kijevo dabar persikėlė į viešąją erdvę, o stebėtojai spėlioja – ar tai tik politinė taktika, ar rimtas signalas apie gilesnius nesutarimus Europoje?
Slovakijos premjero pareiškimų Kijevui retorika sukėlė audrą
Fico savo vaizdo kreipimesi teigė, kad „visi jau žino: Ukraina buvo panaudota Vakarų bandymui susilpninti Rusiją“. Pasak jo, šis planas žlugo, o už tai Ukraina „turės brangiai sumokėti“. Premjeras pabrėžė, kad Ukraina ne tik tapo įrankiu geopolitinėje kovoje, bet ir pati neša dalį atsakomybės už konfliktą, kurį sukėlė Rusijos karinė agresija.
Dar labiau politikos komentatorius nustebino jo teiginys, jog karas galėjo pasibaigti vos po dviejų mėnesių nuo pradžios, tačiau tam kelią užkirto daug Vakarų politikų. Tokie žodžiai meta šešėlį ne tik Ukrainos, bet ir visos Europos politinei linijai, kuri nuo karo pradžios remia Kijevą ginklais, finansais ir sankcijomis Maskvai.
Kijevo reakcija: „Įžeidžianti retorika“
Ukrainos užsienio reikalų ministerija nedelsdama reagavo į Fico pareiškimus, juos pavadindama „akivaizdžiai įžeidžiančiais“. Ministerijos atstovai pareiškė, kad Slovakijos premjeras nesupranta tikrųjų Rusijos invazijos priežasčių ir tokiu būdu dezinformuoja visuomenę. Kijevas pabrėžė, kad tokia retorika žeidžia ne tik politinius santykius, bet ir ukrainiečių tautos orumą, ypač karo metu, kai kiekvienas žodis tarptautinėje arenoje gali lemti paramos mastą.
Taip pat skaitykite
Fico atsakymas buvo lakoniškas, bet principingas: „Kaip suverenių valstybių vadovas, išlaikysiu savo teisę į žodžio laisvę ir nesutikimą, net jei tai kelia susirūpinimą ES kolegoms ar kaimyninei Ukrainai.“ Premjeras taip pat pripažino suprantantis įtampą ir nerimą, tvyrantį Ukrainos politinėje vadovybėje, tačiau neketina švelninti savo pozicijos.
Dujų tranzito klausimas ir kritika Zelenskiui
Santykius dar labiau paaštrino Fico kritika Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui dėl sprendimo sustabdyti rusiškų dujų tranzitą į Slovakiją. Šis žingsnis, pasak Slovakijos premjero, kelia tiesioginę grėsmę šalies energetiniam saugumui ir ekonomikai. Tokia pozicija rodo, kad Bratislavos ir Kijevo santykiuose nesutarimai kyla ne tik dėl karo interpretacijų, bet ir dėl labai konkrečių ekonominių interesų.
Sankcijos Rusijai: Slovakijos „taip“ po ilgo „ne“
Liepos viduryje Europos Sąjunga patvirtino jau 18-ą sankcijų paketą Rusijai. Jame – ribojimai dar 105 vadinamosios „šešėlinės flotilės“ laivams ir jų savininkams, taip pat suvaržymai Rusijos bankų prieigai prie finansavimo.
Slovakija ilgą laiką priešinosi sankcijoms, reikalaudama iš Briuselio garantijų dėl Europos Komisijos plano nuo 2028 m. visiškai atsisakyti rusiškų dujų. Bratislava baiminosi, kad toks sprendimas smarkiai pakenks šalies energetiniam saugumui ir ekonomikai. Galiausiai Slovakija sutiko paremti sankcijas, nes, Fico teigimu, pavyko pasiekti viską, ką įmanoma, siekiant apsaugos nuo galimos žalos.
Kas slypi už šių pareiškimų Kijevui?
Politikos analitikai pastebi, kad Fico retorika nėra atsitiktinė. Ji atspindi platesnę tendenciją Vidurio Europoje – didėjantį skepsicizmą dėl ilgalaikės paramos Ukrainai ir augantį susirūpinimą dėl ekonominių pasekmių. Slovakijos premjero žodžiai gali būti skirti vidaus auditorijai, kurioje dalis rinkėjų yra kritiškai nusiteikę dėl ES politikos karo atžvilgiu.
Vis dėlto tokia pozicija kelia pavojų santykiams su kaimynais ir ES partneriais. Atvira kritika Ukrainai karo metu gali būti traktuojama kaip netiesioginė Maskvos pozicijos palaikymo forma, o tai – diplomatiškai pavojinga teritorija.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
