Kurmių veikla sode ar darže dažnai kelia rūpesčių – išraustos žemės krūvelės, suardytas velėnos paviršius ar pažeistos augalų šaknys gali sugadinti tiek estetinį vaizdą, tiek derlių. Nors kurmiai nėra augalų kenkėjai – jie minta sliekais ir vabzdžiais – jų urvų tinklas gali netiesiogiai pakenkti sodui. Laimei, yra veiksmingų būdų, kaip juos atbaidyti, nekenkiant nei aplinkai, nei patiems gyvūnams.
Kodėl kurmiai pasirodo jūsų sklype?
Kurmiai į daržą ar sodą dažniausiai atklysta dėl vienos pagrindinės priežasties – maisto. Jei dirvoje gausu sliekų, vabzdžių lervų, grambuolių ar kitų bestuburių, tai kurmiui – tikras rojus. Jie turi itin jautrią klausą ir uoslę, leidžiančią lengvai aptikti grobį po žeme. Drėgna, puri ir neperdžiūvusi dirva taip pat labai tinkama urvų kasimui – kurmiai mėgsta švelnią, neužmirkusią jos struktūrą, kuri leidžia greitai judėti ir kasti naujus tunelius. Ypač aktyvūs jie būna pavasarį ir rudenį, kai oro sąlygos tam palankiausios – ne per karšta, ne per sausa ir dar neįšalusi žemė.
Nors kurmiai tiesiogiai augalų neėda – jie minta vien baltyminiu maistu, dažniausiai gyvūninės kilmės – jų veikla gali padaryti daug netiesioginės žalos. Judėdami po žeme, jie pragraužia šaknų sistemas, išjudina pasodintus daigus, iškelia ar sugadina svogūnėlius, ypač lengvesnėse dirvose. Jų rausiami paviršiniai takai ardo veją, gadina kruopščiai formuojamą lysvių struktūrą ir estetinį vaizdą.
Intensyvus kurmių aktyvumas gali sukelti paviršiaus nestabilumą, o tai ypač nepageidaujama vejose, sporto aikštelėse ar prie dekoratyvinių gėlynų. Todėl net ir naudingas gyvūnas – kaip natūralus dirvožemio vabalų kontrolierius – gali tapti rimta problema, jei jo veikla nekontroliuojama.
Natūralūs būdai kurmiams atbaidyti
Jei nenorite naudoti cheminių ar agresyvių priemonių, verta pradėti nuo natūralių, aplinkai draugiškų metodų. Šie būdai dažnai padeda atbaidyti kurmius jų nežeidžiant ir nepakenkiant kitiems sodo gyventojams. Be to, natūralios priemonės gali būti puikus pasirinkimas tiems, kas turi vaikų ar augintinių ir nori išvengti pavojingų medžiagų.
Kvapai, kurių kurmiai nemėgsta. Kurmiai turi itin jautrią uoslę, todėl aštrūs, intensyvūs kvapai gali juos išgąsdinti ir priversti palikti teritoriją. Į jų urvelius galima įdėti česnako skiltelių, supuvusios žuvies, deguto, acto ar net vilnos gabalėlių, suvilgytų pipirmėčių, eukalipto ar levandų eteriniais aliejais. Taip pat specializuotose parduotuvėse galima įsigyti ekologiškų, natūralių granulių ar aliejų mišinių, skirtų būtent kurmiams atbaidyti. Svarbu šias priemones reguliariai atnaujinti, ypač po lietaus ar laistymo, nes kvapai išgaruoja.
Triukšmas ir vibracija. Kadangi kurmiai labai jautrūs žemės vibracijoms, net menkiausias triukšmas gali juos išbaidyti. Paprasta, bet veiksminga priemonė – į žemę įkišti plastikinius butelius su nupjautais dugnais, kuriuos vėjas suka, o jie vibruoja ir skleidžia garsą. Dar efektyvesni gali būti metaliniai strypai su pritvirtintais skardos gabalėliais ar vėjo varpeliais – jie skleidžia nepastovius, kurmiams nemalonius garsus. Kai kurie sodininkai naudoja ir bambuko lazdeles ar metalinius strypus, per kuriuos sklinda natūralūs virpesiai nuo vėjo ar aplinkos triukšmo.
Naminių gyvūnų pagalba. Katės, ypač laisvai vaikštančios po sodą, instinktyviai gaudo smulkius gyvūnus, įskaitant kurmius. Kai kurios šunų veislės, ypač terjerai, taip pat pasižymi medžioklės instinktu ir gali iškasti bei atbaidyti nepageidaujamus svečius. Net jei augintinis fiziškai negaudo kurmių, jo kvapas, garsai ir judėjimas po teritoriją sukuria neramią aplinką, kuri kurmiams nepatinka.
Šie metodai ne visuomet veikia iš karto, tačiau, naudojami nuosekliai ir kartu su prevencinėmis priemonėmis, gali padėti išvengti didesnių kurmių invazijų. Svarbiausia – kantrybė ir reguliarus priemonių taikymas.
Techninės ir mechaninės priemonės
Kai natūralūs metodai nepadeda arba norisi greitesnių rezultatų, verta apsvarstyti techninius ir mechaninius sprendimus. Nors jie reikalauja daugiau investicijų ar atsargumo, tinkamai taikomi gali būti itin veiksmingi kovojant su kurmiais darže ar sode.
Ultragarsiniai atbaidytuvai.
Tai elektroniniai įrenginiai, kurie įkišami į žemę ir skleidžia vibracijas bei žemo dažnio garsus, trikdančius kurmių pojūčius. Kurmiai praranda orientaciją, pradeda vengti teritorijos ir pamažu pasitraukia iš sodo. Šie prietaisai ypač veiksmingi, kai naudojami nuosekliai keletą savaičių. Svarbu rinktis kokybiškus, drėgmei atsparius modelius, kad jie veiktų nepriklausomai nuo oro sąlygų.
Spąstai.
Mechaniniai spąstai – vienas iš greičiausių būdų sumažinti kurmių populiaciją tam tikroje vietoje. Jie gali būti tiek humaniški (gyvūnas pagaudomas gyvas), tiek mirtini, tačiau pastaruosius reikėtų naudoti itin atsakingai. Kadangi spąstai gali kelti pavojų vaikams ir gyvūnams, jie turėtų būti dedami tik į saugias, pažymėtas vietas.
Fizinės užtvaros.
Jeigu kurmiai nuolat pasirodo tose pačiose lysvėse ar gėlynuose, galima įrengti žemines užtvaras. Tam naudojamas smulkus metalinis tinklas ar standus plastikinis barjeras, įkastas apie 30–50 cm gylio juosta aplink saugotiną plotą. Tokia fizinė kliūtis sutrikdo kurmių tunelių sistemą ir neleidžia jiems pasiekti norimos teritorijos. Tai ilgalaikis ir aplinkai nekenksmingas sprendimas, tinkantis dažnai nuo kurmių kenčiantiems sodams.
Šios priemonės ypač naudingos, kai derinamos tarpusavyje su natūraliais metodais ar prevencinėmis priemonėmis. Taip galima užtikrinti ilgalaikį rezultatą ir sumažinti riziką, kad kurmiai vėl grįš į jūsų daržą ar sodą.
Prevencija – ilgalaikis sprendimas
Užkirsti kelią kurmių atsiradimui visada lengviau nei kovoti su jais jau įsikūrusiais. Todėl svarbu ne tik reaguoti į problemą, bet ir reguliariai prižiūrėti sklypą taip, kad jis būtų kuo mažiau patrauklus šiems urvų rausytojams. Prevencinės priemonės padeda sumažinti kurmių tikimybę ir išlaikyti daržą bei sodą tvarkingą ilgam laikui.
Dirvos priežiūra.
Nuolat purenant dirvą, šalinant organines atliekas ir reguliuojant jos drėgmę, galima gerokai sumažinti kurmių maisto šaltinius. Pagrindinis jų grobis – sliekai, grambuolių lervos ir kiti bestuburiai – mažiau veisiasi prižiūrimoje, sausesnėje dirvoje. Be to, reguliari dirvos priežiūra trikdo kurmių ramybę ir mažina jų norą likti teritorijoje. Kuo mažiau maisto – tuo mažiau priežasčių kurmiui įsikurti jūsų sode.
Tankesnė veja ar dangos.
Kurmiams sunkiau rausti urvus ten, kur žemės paviršius yra tvirtas ar tankiai apžėlęs. Tanki veja, mulčias, geotekstilė ar net paprastos sodo plokštės sukuria barjerą, neleidžiantį lengvai iškasti paviršinių tunelių. Tokios vietos tampa nepatrauklios tiek dėl fizinio pasipriešinimo, tiek dėl sumažėjusio prieinamumo prie maisto šaltinių. Tai ypač svarbu vejų, gėlynų ir daržovių lysvių apsaugai.
Reguliarus tikrinimas.
Pastebėjus pirmuosius kurmiarausius, svarbu reaguoti greitai ir imtis veiksmų dar prieš kurmiams įsitvirtinant. Laiku pašalinti švieži kupsteliai, šiek tiek suniokotas dirvožemis ar keistas paviršiaus nelygumas gali būti pirmieji signalai. Kuo greičiau imsitės veiksmų, tuo mažesnė tikimybė, kad kurmių tunelių sistema išsiplės. Reguliari apžiūra leidžia anksti nustatyti problemą ir išvengti didesnių pažeidimų.
Kada kreiptis į specialistus?
Jei nepavyksta savarankiškai išvyti kurmių arba jų veikla sparčiai plinta, verta pasitarti su aplinkos tvarkymo specialistais. Profesionalios priemonės, tokios kaip dūminės ar dujinės sistemos, naudojamos itin atsakingai ir gali būti vienintelis sprendimas itin sudėtingais atvejais. Be to, specialistai įvertins dirvos sąlygas ir padės išvengti pasikartojančių problemų ateityje.
Kurmiai – ne visada priešas, bet jų veikla sode ar darže dažnai kelia nemalonumų. Pasitelkus natūralias, technines ar prevencines priemones galima juos efektyviai atbaidyti ir išsaugoti tiek daržo derlių, tiek tvarkingą aplinką. Svarbiausia – veikti greitai, atsakingai ir kompleksiškai.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
