Vasara neįsivaizduojama be grilio kvapo, draugų juoko ir dūmų dvelksmo. Ant grotelių pirmiausia nugula dešrelės – klasikinis pasirinkimas tiek kiemo vakarėliams, tiek šeimos išvykoms. Tačiau net ir šis paprastas malonumas slepia gudrybių. Viena iš jų – pjauti ar nepjauti dešrelę prieš kepant. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad įpjovimai padeda iškepti greičiau ir gražiau, tačiau ekspertai įspėja: tai bene didžiausia klaida kepant dešreles ir išties galinti sugadinti skonį.
Ar tikrai būtina įpjauti dešrelę?
Šis klausimas grilio entuziastus skaldo taip pat, kaip diskusijos apie ananasą ant picos. Vieni tvirtina, kad be gilių pjūvių kepti tiesiog negalima – juk taip greičiau ir „gražiau“. Kiti – kategoriškai priešinasi, laikydami tai kulinariniu nusikaltimu. Pastarųjų argumentai paremti ne tik tradicija, bet ir mokslu.
Dešrelė nėra vien mėsos gabaliukas. Jos sultingumą ir skonį daugiausia lemia riebalai, kurie šildami išskiria aromatą, suteikia minkštumo bei malonų skonį. Kai ją įpjaunate, riebalai turi atvirą kelią išbėgti lauk. Rezultatas – sausa, praradusi skonio gilumą dešrelė, kurios traški plutelė tėra apgaulingas įspūdis.
Kodėl riebalai tokie svarbūs?
Riebalai yra tarsi skonio nešėjai. Jie padeda prieskoniams atsiskleisti, sujungia mėsos struktūrą ir suteikia tą nepamirštamą aromatą, dėl kurio dešrelė tampa tikru grilio karaliumi. Kai riebalai išbėga per gilius pjūvius, net ir aukščiausios kokybės produktas tampa blankus. Tad jei investuojate į dešreles su kruopščiai parinktais prieskoniais ir tinkamu riebalų kiekiu, jų įpjovimas reiškia tiesioginę skonio vagystę.
„Bet juk ji vis tiek sprogsta…“
Taip, tiesa – net ir neįpjauta dešrelė gali sprogti kepant. Tačiau čia slypi esminis skirtumas. Natūralus sprogtelėjimas įvyksta tik tada, kai riebalai jau būna dalinai atlikę savo darbą – suteikę mėsai skonį ir drėgmę. Tuo tarpu gilūs įpjovimai veikia kaip atviros durys: riebalai išteka dar neatskleidę viso potencialo.
Jei vis dėlto nerimaujate dėl netikėto „sprogimo“, yra paprastesnis sprendimas. Pakanka lengvai subadyti dešrelę šakute ar dantų krapštuku keliose vietose. Tokie maži taškeliai leis garams išeiti, bet neleis riebalams masiškai išbėgti.
Skonis – irgi skonio reikalas
Žinoma, maisto gamyba nėra matematika. Jei mėgstate sausoką, stipriai apskrudusią dešrelę su traškiais galais – galite pjauti ir toliau. Grilis pirmiausia turi būti malonumas, o ne kulinarinis egzaminas. Tačiau jei siekiate maksimalaus sultingumo patirties, verta bent kartą pabandyti kepti neįpjautą dešrelę. Labai tikėtina, kad prie seno įpročio nebegrįšite.
Papildomi triukai tobulesniam skoniui
Norint, kad dešrelė atsiskleistų visu grožiu, svarbus ir kepimo būdas. Ekspertai pataria kepti ant vidutinės kaitros, o ne iškart ant žarijų liepsnos. Taip ji spės tolygiai iškepti viduje, o išorė taps maloniai traški, bet neapdegusi. Be to, verta neskubėti – kuo lėčiau riebalai sušyla, tuo geriau jie išskiria skonį ir kvapą.
Dar vienas patarimas – nenaudoti peilio ar šakutės dešrelės vartymui. Kiekvienas pradūrimas yra dar viena skylė, per kurią išbėga sultys. Vietoj to geriau naudoti žnyples – jos padės išsaugoti visą sultingumą.
Išvada: mažiau pjūvių – daugiau skonio
Dešrelė ant grotelių yra paprastas patiekalas, tačiau jo skonis labai priklauso nuo smulkmenų. Įpjovimai gali atrodyti nekaltas įprotis, bet iš tiesų jie išplauna visą skonį. Tad jei norite nustebinti svečius ir pajusti tikrą grilio magiją, geriau pasitikėkite natūraliu dešrelės procesu. Tegul riebalai atlieka savo darbą, o jūs mėgaukitės sultinga, aromatinga ir nepriekaištingai iškepusia klasika.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
