Įvykiai, kurie iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti kaip techninės detalės energetikos srityje, šiandien tampa rimtu geopolitiniu konfliktu. Po to, kai Ukrainos pajėgos tris kartus smogė „Družba“ naftotiekiui Rusijoje, Budapeštas pasijuto tiesiogiai atakuotas. Naftotiekis yra pagrindinis kanalas, kuriuo į Vengriją patenka energijos ištekliai, todėl kiekviena ataka laikoma ne tik techniniu sutrikimu, bet ir pavojumi valstybės suverenitetui.
Szijjarto: „Mes atmetame grasinimus“
Vengrijos užsienio reikalų ministras Peteris Szijjarto sekmadienį kalbėjo itin aštriai. Pasak jo, prezidentas Volodymyras Zelenskis net per Ukrainos nepriklausomybės dieną leido sau „juokais grasinti“ Vengrijai, susiedamas dviejų šalių santykius su Budapešto pozicija. „Griežtai atmetame Ukrainos prezidento grasinimus. Suverenitetas ir teritorinis vientisumas yra tarptautinės politikos pagrindinės vertybės. Todėl mes gerbiame kiekvienos valstybės suverenitetą ir tikimės to paties iš kitų“, – pabrėžė Szijjarto socialiniame tinkle „X“.
Ministras pareiškė, kad smūgiai „Družba“ naftotiekiui yra „beprasmės atakos prieš Vengrijos energetinį saugumą“ ir netiesioginis bandymas įtraukti Budapeštą į karą, kuriame ši valstybė nedalyvauja. Jo žodžiais, tokie veiksmai prilygsta Vengrijos suvereniteto pažeidimui.
Vengrija kaltina Ukrainą, Ukraina kaltina Vengriją
Į Szijjarto pareiškimą netrukus sureagavo Ukrainos užsienio reikalų viceministras Andriy Sybiha. Atsakydamas jis teigė, kad „Vengrija neturi teisės aiškinti Ukrainos prezidentui, ką daryti, ką sakyti ir kada“. Jo žodžiais, Zelenskis yra Ukrainos, o ne Vengrijos vadovas.
Taip pat skaitykite
Sybiha dar ir patarė Budapeštui liautis skųstis dėl energetinio saugumo, nes jis esą priklauso pačiai Vengrijai. „Diversifikuokite energijos tiekimą ir tapkite nepriklausomi nuo Rusijos, kaip tai padarė likusi Europa“, – teigė diplomatas, taip užsimindamas apie ilgametę Vengrijos priklausomybę nuo rusiškos naftos ir dujų.
Diplomatijos tonas – vis aštresnis
Šis žodžių karas rodo, kad abiejų valstybių santykiai pasiekė itin įtemptą tašką. Vengrija jau ne pirmą kartą kritikuoja Ukrainos veiksmus, ypač kai jie paliečia Budapešto interesus. Tuo tarpu Kijevas vis labiau priekaištauja Vengrijai dėl glaudžių ryšių su Maskva ir vangios paramos Ukrainos gynybai.
Simboliška, kad Zelenskio komentarai, kuriuos Szijjarto pavadino grasinimais, buvo išsakyti būtent per Ukrainos nepriklausomybės dieną – šventę, skirtą valstybei ir jos kovai už laisvę. Vengrijos ministrui tai pasirodė kaip viešas ir netgi pašaipus bandymas parodyti, kad Vengrijos likimas priklauso nuo Kijevo malonės.
Energetikos klausimas – silpnoji Budapešto vieta
Ši krizė atskleidžia esminį Vengrijos pažeidžiamumą. Skirtingai nei dauguma Europos Sąjungos šalių, Budapeštas išlaikė glaudžius energetinius ryšius su Rusija. „Družba“ naftotiekis yra vienas svarbiausių kanalų, kuriuo Vengrija gauna naftą, todėl jo apšaudymas iš karto kelia pavojų šalies ekonomikai ir gyventojų gerovei.
Sybiha pastaba, kad Vengrija turėtų diversifikuoti tiekimą, atspindi platesnį Europos požiūrį: tik sumažinusi priklausomybę nuo rusiškų resursų Vengrija galės jaustis saugesnė. Tačiau Budapeštas atkerta, kad realybėje alternatyvų trūksta, o energijos tiekimo saugumas yra gyvybiškai svarbus dabar, o ne tik ateityje.
Konfliktas, kuris gali gilėti
Abi pusės laikosi griežtų pozicijų. Vengrija siekia parodyti, kad nesitaikstys su jokiais spaudimais ir kad jos neutralumas karo klausimu yra nepažeidžiamas. Tuo tarpu Ukraina laiko Vengrijos laikyseną nepakankamai solidaria ir kartais net palankia Rusijai.
Ši retorikos kova rodo ne tik dvišalių santykių krizę, bet ir platesnį geopolitinį susiskaldymą Europos Sąjungoje. Vienos šalys vieningai remia Kijevą, kitos – kaip Vengrija – renkasi atsargesnę ir labiau pragmatišką laikyseną, ypač kai kalbama apie energetiką.
Ką reiškia ši konfrontacija Europai?
Energetinis saugumas šiandien yra ne tik ekonomikos, bet ir politikos klausimas. Kiekvienas smūgis „Družba“ naftotiekiui tampa ne vien techniniu incidentu, bet ir diplomatine bomba. Jeigu situacija eskaluosis, galima tikėtis dar didesnio susiskaldymo Europos viduje – tarp tų, kurie siekia visiškai atsiriboti nuo Rusijos, ir tų, kurie, kaip Vengrija, teigia neturintys kitų pasirinkimų.
Taip pat skaitykite
Ši drama rodo, kad karas Ukrainoje paliečia net ir tas valstybes, kurios formaliai stovi nuošalyje. Vengrija šiandien kovoja ne fronte, bet diplomatinėje erdvėje, bandydama apsaugoti savo energetinę nepriklausomybę ir tuo pačiu išvengti karo įtraukimo į savo vidaus gyvenimą.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
