Drėgnos sienos, rasojantys langai ir ant kampų besikaupiantis pelėsis – tai ne tik estetinė problema. Per didelė drėgmė namuose yra rimtas signalas, kad gyvenamosios aplinkos mikroklimatas sutrikęs. Iš pradžių vos juntama, ši problema ilgainiui gali paveikti sveikatą, susilpninti pastato konstrukcijas ir paversti jaukius namus pavojinga vieta gyventi.
Iš kur atsiranda drėgmė namuose?
Ideali oro drėgmė patalpose turėtų svyruoti nuo 40 iki 60 procentų. Tačiau daugelio būstų gyventojai susiduria su problema, kai šis rodiklis peržengia ribas. Drėgmės šaltinių mūsų kasdienybėje apstu: gaminant maistą, maudantis duše ar net tiesiog kvėpuojant į orą patenka vandens garų. Tai natūralu, tačiau jei namuose susidaro per didelė drėgmės koncentracija, priežastys dažnai slypi giliau.
Viena dažniausių – stogo nesandarumai. Mažos įtrūkio linijos, plyšiai ar pažeistos čerpės leidžia vandeniui skverbtis į vidų. Drėgmė taip pat gali patekti per netinkamai įrengtą kaminą ar pažeistas sienų siūles. Jei statybos metu buvo prastai izoliuoti pamatai arba visai neįrengta šilumos izoliacija, sienos greitai pradeda kaupti drėgmę.
Dar vienas svarbus veiksnys – ventiliacijos sutrikimai. Kai oro cirkuliacija neveikia tinkamai, garai neturi kur pasišalinti ir kaupiasi viduje. Net menkas konstrukcinis trūkumas ar uždengta ventiliacijos grotelė gali sukelti nuolatinį drėgmės perteklių. Ne mažiau dažna priežastis – netvarkingai sumontuoti langai, kai aplink rėmus lieka nesandarumų arba per sandarūs langai visiškai neleidžia orui cirkuliuoti. O kartais priežastis būna visai paprasta – netikėta avarija, po kurios drėgmė ilgai neišgaruoja.
Kaip atpažinti drėgmės požymius?
Pirmieji ženklai dažnai būna subtilūs – rasojantys langai, veidrodžiai, blizgūs paviršiai. Jei stiklas nuolat apsitraukia kondensatu, tai rodo, kad ore tvyro per daug vandens garų. Vėliau ima atsirasti sienų ir lubų defektai – atšokę dažai, įtrūkęs tinkas ar patamsėję kampai.
Pats pavojingiausias simptomas – pelėsis. Jis dažniausiai formuojasi kampuose, prie lubų ar už baldų, kur cirkuliuoja mažiausiai oro. Juodi ar žali taškeliai – tai ne tik neestetiška, bet ir pavojinga sveikatai. Pelėsis gali išplisti ir ant baldų, ypač ant medinių paviršių, sofų ar spintų. Jo skleidžiamas specifinis, aitrus kvapas yra pirmas įspėjimas, kad ore cirkuliuoja grybelio sporos.
Ilgainiui drėgni namai ima daryti įtaką ir gyventojų savijautai. Nuolatinis nosies užgulimas, kosulys, galvos skausmai ar mieguistumas – dažni simptomai, kurie pasireiškia gyvenant per drėgnoje aplinkoje. Norint įsitikinti, ar problema tikrai egzistuoja, verta įsigyti higrometrą – drėgmės matuoklį, kuris leidžia objektyviai įvertinti oro būklę.
Kodėl drėgmė pavojinga?
Drėgmė gadina ne tik interjerą, bet ir viso pastato konstrukciją. Vanduo įsigeria į tinką ir mūrą, mažindamas jų šilumos izoliacijos savybes. Tai reiškia, kad sienos tampa šaltesnės, o šildymo sąnaudos – didesnės. Ilgainiui gali prasidėti konstrukcijų deformacijos, rūdys ant metalinių dalių ir net pamatų pažeidimai.
Dar didesnis pavojus kyla sveikatai. Pelėsiai ir grybeliai išskiria mikroskopines sporas bei toksinus, kurie, patekę į kvėpavimo takus, gali sukelti alergines reakcijas, bronchitą ar sinusitą. Ypač jautrūs šiems alergenams yra vaikai, astmatikai ir alergiški žmonės. Ilgalaikis poveikis gali lemti imuninės sistemos silpnėjimą, miego sutrikimus ir net lėtines infekcijas.
Kaip atsikratyti drėgmės namuose?
Kova su drėgme turėtų prasidėti nuo paprastų priemonių. Reguliariai vėdinkite patalpas – net ir žiemą. Kelių minučių skersvėjis leidžia pašalinti susikaupusius garus ir atkurti oro balansą. Patikrinkite, ar ventiliacijos grotelės nėra uždengtos, o langai – per daug sandarūs.
Kitas žingsnis – temperatūros padidinimas. Kuo šiltesnis oras, tuo daugiau drėgmės jis gali sugerti, todėl šildymas padeda išdžiovinti sienas. Tačiau būtina, kad šiluma derėtų su tinkama ventiliacija – kitaip garai niekur nedings.
Oro sausintuvai – vienas veiksmingiausių sprendimų. Šie įrenginiai surenka perteklinę drėgmę iš oro ir paverčia ją vandeniu, kuris kaupiasi talpoje. Mažesnėse erdvėse galima naudoti paprastus drėgmės surinktuvus su kalcio chloridu, kurie yra pigūs, tačiau gana efektyvūs.
Gamta taip pat gali padėti. Kai kurios augalų rūšys, pavyzdžiui, spatifiliai ar paparčiai, natūraliai sugeria drėgmės perteklių iš oro ir padeda palaikyti balansą.
Jei šios priemonės nepadeda, būtina imtis cheminių sprendimų. Pelėsio pažeistas vietas reikia nuvalyti specialiais fungicidiniais preparatais. Jei grybelis įsiskverbė po tinku, jį reikia pašalinti iki sveiko paviršiaus, apdoroti nuo pelėsio saugančiais mišiniais, o tik tada tinkuoti ir dažyti iš naujo.
Svarbiausia – užkirsti kelią drėgmės sugrįžimui. Tinkama ventiliacija, sandarūs, bet „kvėpuojantys“ langai, laiku remontuojamas stogas ir sausas rūsys – tai ilgalaikės investicijos į sveikus namus.
Drėgmė – ne ta problema, kurią galima ignoruoti. Ji tyliai ardo sienas, gadina baldus ir kenkia sveikatai. Kuo anksčiau imsitės veiksmų, tuo mažiau kainuos ir pastangų, ir pinigų.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
