Rugpjūtį vykęs Donaldo Trumpo ir Vladimiro Putino susitikimas Aliaskoje sukėlė bangas tarptautinėje politikoje. Nors pats susitikimas truko vos kelias dienas, Kremliaus vadovo pareiškimai po jo iki šiol aptarinėjami tiek Maskvoje, tiek už jos ribų. Putinas teigė, kad pasiekti susitarimai „atidaro kelią taikai Ukrainoje“, tačiau kartu vėl pakartojo įprastą propagandos naratyvą – esą dėl karo kalti Vakarai. Toks dviprasmis tonas verčia klausti: ar tai realūs žingsniai link sprendimo, ar tik dar vienas bandymas perrašyti istoriją?
Putino deklaracijos po Aliaskos susitikimo
Pasak Rusijos prezidento, rugpjūčio 15 d. Aliaskoje vykęs susitikimas su Donaldu Trumpu buvo „lūžio taškas“. Jis tvirtino, kad „susitarimai“ sudaro galimybę rasti sprendimą Ukrainos krizei. Putinas pridūrė, kad aptarė šių derybų rezultatus su Kinijos lyderiu Xi Jinpingu bei kitais Šanchajaus bendradarbiavim szo organizacijos (SCO) forumo dalyviais.
Savo kalboje Tianjine vykusio forumo metu jis pabrėžė, jog Rusija „labai vertina“ Kinijos ir Indijos siūlymus dėl konflikto sprendimo. Nors šios valstybės dažnai laikomos neutraliais tarpininkais, jų pozicija gali tapti svarbiu faktoriumi tarptautinėje arenoje. Vis dėlto kritikai pastebi, kad Kremliaus retorika dažnai siekia pasinaudoti tokiomis iniciatyvomis siekiant įtvirtinti savąją versiją apie karo priežastis.
„Rusija laikosi taisyklių“ – paradoksali žinutė
Vienas labiausiai į akis krintančių Putino teiginių buvo pareiškimas, kad „jokia šalis negali užtikrinti savo saugumo kitos sąskaita“. Tai skamba paradoksaliai, turint omenyje, kad būtent Rusijos invazija į Ukrainą 2022 m. vasario mėnesį sutrikdė saugumo balansą visoje Europoje.
Taip pat skaitykite
Be to, Putinas tvirtino, jog „krizės šaknys“ slypi ne Rusijos veiksmuose, o neva 2014 m. Kyjive įvykusiame „perversme“, kurį palaikė Vakarai. Tokiu būdu Kremliaus vadovas ir vėl mėgina perkelti atsakomybę nuo Maskvos ant NATO bei Europos Sąjungos pečių. Pasak jo, Vakarų bandymai „įtraukti Ukrainą į NATO“ esą buvo viena iš karo priežasčių.
Susitikimas su Zelenskiu – pažadai be rezultatų
Po Aliaskoje vykusių pokalbių su Trumpu, Putinas netgi užsiminė apie galimą susitikimą su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu. Tačiau realybėje toks susitikimas taip ir neįvyko. Tai tik dar kartą patvirtina, kad Kremliaus deklaracijos dažnai yra labiau skirtos viešųjų ryšių efektui nei realiems diplomatiniams veiksmams.
Ši situacija atskleidžia ir platesnę problemą – Putino bandymą manipuliuoti dialogo galimybe. Viena vertus, jis kalba apie taikos paieškas, kita vertus – toliau tęsia karo veiksmus ir propagandinę kampaniją, kuri Ukrainą vaizduoja kaip „provokatorių“.
Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijos forumo kontekstas
Putino pasisakymai nuskambėjo tarptautiniame kontekste – Tianjine vykusiame dviejų dienų Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijos forume. Ši organizacija vienija daugiau nei 20 šalių atstovus, tarp jų – Indijos premjerą Narendra Modi bei kelių tarptautinių organizacijų vadovus. Oficialiai SCO tikslas – skatinti saugumą, politikos, ekonomikos ir kultūros bendradarbiavimą.
Tačiau ekspertai pažymi, kad tokie forumai Kremliaus vadovui tampa platforma skleisti savo žinią, nukreiptą tiek į vidaus auditoriją, tiek į tarptautinius partnerius. Būtent čia jis pabrėžė, jog Aliaskos susitarimai kartu su Kinijos ir Indijos pasiūlymais gali tapti „nauju taikos keliu“. Kritikai šiuos pareiškimus vertina atsargiai, mat kol kas jie neperaugo į jokius konkrečius veiksmus.
Išvados – tarp diplomatinės iliuzijos ir propagandos realybės
Aliaskos susitikimas tarp Donaldo Trumpo ir Vladimiro Putino iš pirmo žvilgsnio galėjo atrodyti kaip naujas bandymas ieškoti taikos kelių. Tačiau giliau pažvelgus į Kremliaus vadovo pasisakymus tampa aišku, kad jo retorika išlieka neatsiejama nuo ilgamečių kaltinimų Vakarams. Deklaracijos apie „saugumo pusiausvyrą“ ir „pagarbą tarptautinėms taisyklėms“ disonuoja su realiais Rusijos veiksmais Ukrainoje.
Dabartinė situacija rodo, jog Putino pareiškimai labiau tarnauja informaciniam karui nei realiam konfliktų sprendimui. Jo bandymai įtraukti Kiniją bei Indiją gali būti skirti tam, kad pasauliui būtų parodyta: Rusija neva nėra izoliuota, o turi sąjungininkų. Tačiau faktai mūšio lauke ir diplomatinėse derybose kalba kitaip.
Kol Rusijos kariuomenė tęsia puolimą Ukrainoje, o tarptautinės bendruomenės pastangos stabdyti karą stringa, Putino žodžiai apie taiką išlieka tik garsiai skambanti, bet tuščia deklaracija.
Taip pat skaitykite
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
