Pirmasis sniegas jau buvo nuklojęs kiemus, o žiema dar oficialiai net neprasidėjo. Nors kasmet žavimės šiuo metų laiku, retas susimąsto, kada iš tikrųjų prasideda astronominė žiema ir kodėl vieną gruodžio dieną saulė pakyla neįprastai žemai, o tamsa atrodo begalinė. Artėjantis žiemos saulėgrįžos momentas kasmet sulaukia dėmesio, tačiau 2025-aisiais jis vėl atneš stebinantį reginį – mažiausiai šviesos ir daugiausia nakties per visus metus. Tai diena, kuri daugeliui tampa simboline riba: nuo šio taško šviesa pamažu ims grįžti, o tamsa – trauktis.
Kada sulauksime trumpiausios 2025 metų dienos?
2025-aisiais trumpiausia metų diena iškris sekmadienį, gruodžio 21 dieną. Būtent tada įvyks žiemos saulėgrįža – momentas, kai Saulė pasiekia toliausią savo padėtį pietuose ir pakyla virš Ožiaragio atogrąžos. Mūsų pusrutulyje tai yra žemiausias Saulės taškas dangaus skliaute per visus metus. Tuo pat metu pietų pusrutulyje prasideda vasara, o dienos ten tampa ilgiausios.
Ši data nėra atsitiktinė. Saulėgrįžos momentas kasmet kartojasi, tačiau gali šiek tiek pasislinkti į vieną ar kitą pusę. To priežastis slypi žemės metų cikle: mūsų planeta neapskrieja Saulės tiksliai per 365 dienas – tam prireikia maždaug 365,24 dienos. Būtent šis „ketvirtadienis“ lemia keliamuosius metus, kurių tikslas – sugrąžinti kalendorių į darną su Žemės judėjimu. Dėl to saulėgrįžos data gali nukrypti diena anksčiau arba vėliau. Procesą dar labiau veikia natūralūs Žemės orbitos pokyčiai ir švelnus planetos ašies „svyravimas“. Visa tai drauge nulemia, kada tiksliai prasideda astronominė žiema.
Kiek truks ilgiausia 2025 metų naktis?
Šviesiausia žiemos saulėgrįžos diena… nėra šviesi. Lietuvoje jos trukmė svyruoja priklausomai nuo gyvenamosios vietos, tačiau bendra kryptis aiški: šviesos bus mažai, o tamsos – į valias.
Taip pat skaitykite
Remiantis geografiniais skirtumais, šiauriausios vietovės sulauks vos apie 7 valandų ir 15 minučių šviesos, pietinės – kiek daugiau, maždaug 8 valandas ir 10 minučių. Vidutiniškai galime tikėtis apie 7 valandas ir 40 minučių dienos, o likusi daugiau nei 16 valandų – naktis. Saulė gruodžio 21-ąją leisis maždaug 16:03 val., todėl daugeliui ši diena primins vieną ilgiausių ir tamsiausių vakarų per visus metus.
Ir vis dėlto tai ne niūrumo ženklas, o tarsi starto linija. Nors pokytis iš pradžių bus nepastebimas, jau sausio viduryje dienos pradės ilgėti greičiau, o vasario mėnesį šviesos prieaugis taps aiškiai jaučiamas. Tai simbolinė šviesos pergalė prieš tamsą, kuri kasmet suteikia vilties ir laukimo nuotaiką.
Ką iš tikrųjų reiškia žiemos saulėgrįža?
Žiemos saulėgrįža – vienas svarbiausių astronominių metų momentų. Ji leidžia mums nesunkiai suprasti, kaip veikia keturi metų laikai, būdingi vidutinio klimato juostai. Šis reiškinys yra natūralios Žemės orbitos ir ašies posvyrio padarinys. Kai Saulė pasiekia žemiausią tašką danguje, mes išgyvename trumpiausią dieną ir ilgiausią naktį, o kartu – oficialią astronominės žiemos pradžią. Ji tęsis iki kovo 20-osios, kai įvyks pavasario lygiadienis.
Svarbu žinoti, kad astronominė žiema nėra tas pats, kas kalendorinė ar meteorologinė. Kalendorinė žiema prasideda gruodžio 22-ąją ir tęsiasi lygiai tris mėnesius, nepriklausomai nuo dangaus reiškinių. Meteorologinė žiema į kalendorių ateina dar anksčiau – gruodžio 1 dieną. Šis fiksuotas suskirstymas reikalingas klimatologams ir meteorologams, kad jie galėtų tiksliai skaičiuoti vidurkius ir lyginti daugelio metų duomenis.
Astronominė žiema, priešingai, paremta gamtos logika. Ji priklauso nuo to, kurioje vietoje Saulė yra savo metiniame kelyje. Todėl šis laikotarpis kiekvienais metais prasideda tiksliai tuo metu, kai Žemė yra konkrečiame orbitos taške.
Kodėl ši diena taip svarbi ir kodėl jos laukiame?
Nors gruodžio 21-oji ne vienam atrodo tiesiog tamsi ir šalta žiemos diena, iš tikrųjų ji turi gilų simbolinį krūvį. Tai lūžio momentas. Kol tamsa pailgėja iki galimybių ribos, gamta pasiekia žemiausią saulės energijos tašką, o tada viskas pamažu ima kilti į viršų.
Žmonija šią datą šventė nuo seniausių laikų: įvairios kultūros žiemos saulėgrįžą laikė naujos pradžios simboliu, o jos metu vykdavo apeigos, šventės, ugnies ceremonijos. Šiuolaikiniame pasaulyje šis fenomenas taip pat išlaiko prasmę. Daugeliui tai psichologinis perėjimas, nes žinome: nuo šio vakaro pasaulis po truputį šviesėja.
Šiuo metu, kai žiemos pradžia Lietuvoje dažnai reiškia niūresnius orus, trumpas dienas ir ilgas tamsos valandas, žinia apie šviesos grįžimą tampa savotiška paguoda. Nors iki pavasario dar toli, pats procesas jau prasideda.
Taip pat skaitykite
Ką verta atsiminti laukiant 2025-ųjų saulėgrįžos?
Svarbiausia suprasti, kad trumpiausia metų diena – ne tik astronominis faktas, bet ir gamtos ciklo virsmo taškas. Lietuvoje ji bus tamsi, ilga ir šalta, tačiau būtent nuo jos prasideda kelias į šviesesnius rytus ir ilgesnius vakarus. Tai metas, kai verta stebėti danguje žemą Saulės kelią, pajusti metų sandūrą ir suprasti, kaip glaudžiai mūsų kasdienybė susijusi su planetos judėjimu.
Ši diena – ne tik trumpiausia, bet ir kupina simbolikos. 2025-ųjų gruodžio 21-ąją sustosime ties gamtos slenksčiu, nuo kurio prasidės atsigavimo etapas. Tai priminimas, kad tamsiausia akimirka visuomet būna prieš aušrą – ir tai galioja ne tik astronomijoje.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
