Erkinis encefalitas (EE) yra rimta virusinė infekcija, kurią sukelia Flavivirus šeimos virusas. Ši liga pažeidžia centrinę nervų sistemą ir dažniausiai perduodama per erkės įkandimą.
Erkinis encefalitas yra paplitęs daugelyje Europos ir Azijos šalių, įskaitant Lietuvą.
Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime, kas yra erkinis encefalitas, kokie yra jo simptomai, kaip jis plinta, kam gresia didžiausia rizika ir kaip apsisaugoti nuo šios pavojingos ligos.
Kas yra erkinis encefalitas?
Erkinis encefalitas (EE) yra virusinė liga, kuri paveikia smegenis ir nervų sistemą.
Liga dažniausiai plinta per užkrėstos erkės įkandimą, tačiau galima užsikrėsti ir vartojant neapdorotus pieno produktus, pavyzdžiui, pieną ar sūrį, iš užkrėstų gyvulių, tokių kaip ožkos, avys ar karvės.
Erkės, kurios platina šį virusą, gyvena miškuose, žolėtose ir krūmuotose vietose bei ant gyvūnų.
Erkės dažniausiai randamos Europoje ir Azijoje, o virusas, kurį jos perneša, gali sukelti rimtus sveikatos sutrikimus. Svarbu paminėti, kad ne visos erkės yra užkrėstos šiuo virusu, tačiau tam tikrose zonose infekcijos rizika yra didesnė.
Erkinis encefalitas: simptomai ir eiga
Dauguma žmonių, užsikrėtusių erkinio encefalito virusu, nejaučia jokių simptomų arba jie yra labai lengvi. Tačiau apie 20–30 proc. užsikrėtusiųjų patiria ligos požymius. Liga dažnai pasireiškia dviem etapais:
Pirmasis etapas
Ši fazė prasideda per vieną ar dvi savaites po įkandimo. Pagrindiniai simptomai yra primenantys gripą ir apima:
- Karščiavimą;
- Galvos skausmą;
- Nuovargį;
- Raumenų skausmus;
- Pykinimą ir vėmimą.
Šie simptomai paprastai trunka apie penkias dienas, po kurių būklė gali pagerėti.
Antrasis etapas
Po kelių dienų, kai žmogus jaučiasi geriau, liga gali grįžti su daug sunkesniais simptomais. Antroje fazėje infekcija paveikia centrinę nervų sistemą, sukeldama:
- Meningitą (smegenų dangalų uždegimą);
- Encefalitą (smegenų uždegimą);
- Smegenų ir nugaros smegenų uždegimą;
- Sąmonės sutrikimus;
- Sensorinius sutrikimus;
- Raumenų silpnumą ar paralyžių.
Kai kuriais atvejais erkinis encefalitas gali būti mirtinas arba sukelti ilgalaikes neurologines komplikacijas, tokias kaip judesių sutrikimai, kalbos sunkumai ar atminties praradimas.
Kam turi didžiausią riziką užsikrėsti?
Erkinis encefalitas yra paplitęs daugelyje Europos ir Azijos regionų. Žmonės, kurie daug laiko praleidžia gamtoje, ypač rizikos zonose, priklauso didesenei rizikos grupei užsikrėsti šiuo virusu. Labiausiai rizikuoja asmenys, turintys šiuos pomėgius:
- Stovyklavimas miškuose (įvairios vaikų stovyklos miškuose, pavyzdžiui, skautų veikla);
- Žygiai pėsčiomis;
- Medžioklė;
- Grybavimas, uogavimas;
- Žvejyba;
- Darbas laukuose arba miškuose.
Erkių aktyvumo pikas paprastai būna nuo balandžio iki lapkričio, todėl šiuo laikotarpiu užsikrėtimo rizika yra didžiausia.
Taip pat svarbu paminėti, kad vyresnio amžiaus žmonėms arba asmenims su nusilpusia imunine sistema yra didesnė rizika susidurti su sunkesnėmis ligos komplikacijomis.
Erkinis encefalitas ir jo plitimo būdai
Erkinis encefalitas dažniausiai perduodamas per užkrėstos erkės seiles šiai įkandus.
Jos dažniausiai įsikabina į žmogaus kūną vaikštant per aukštą žolę ar krūmus, taip pat liečiant gyvūnus, kurie taip pat gali nešioti erkes savo kailyje.
Be to, tam tikrose teritorijose užsikrėtimo rizika gali kilti ir dėl vartojamų neapdorotų pieno produktų iš užkrėstų gyvulių, tokių kaip ožkos, avys ar karvės.
Svarbu paminėti, kad tiesioginis ligos perdavimas nuo žmogaus žmogui nėra nustatytas, išskyrus retus atvejus, kai virusas gali būti perduotas nėštumo metu iš motinos vaisiui arba žindymo metu.
Erkinio encefalito viruso potipiai
Erkinis encefalitas yra sukeliamas trijų pagrindinių viruso potipių, kurie skiriasi savo geografiniu pasiskirstymu ir ligos sunkumu.
- Europos potipis: Šis potipis yra paplitęs Europoje ir dažniausiai sukelia lengvesnės formos ligą. Mirties atvejų yra apie 0,5-2 proc., tačiau apie 10 proc. pacientų gali patirti ilgalaikių neurologinių komplikacijų.
- Tolimųjų Rytų potipis. Tai pavojingiausias potipis, kuris dažniausiai aptinkamas Tolimuosiuose Rytuose ir Rusijoje. Mirties atvejų skaičius siekia iki 35 proc., o dauguma užsikrėtusiųjų patiria sunkių ilgalaikių neurologinių problemų.
- Sibiro potipis. Šis potipis yra paplitęs Sibire ir turi vidutinį mirties atvejų skaičių – nuo 1 iki 3 proc. Šis potipis dažniausiai sukelia lėtines ligos formas, galinčias tęstis ilgą laiką.
Erkinis encefalitas: diagnostika ir gydymas
Erkinio encefalito diagnozė dažniausiai patvirtinama remiantis paciento simptomais, kelionių istorija ir laboratoriniais tyrimais. Diagnozei patvirtinti gali būti atliekami kraujo tyrimai arba smegenų skysčio tyrimai siekiant nustatyti viruso egzistavimą organizme.
Nors nėra specifinio antivirusinio gydymo nuo erkinio encefalito, pacientams, kurie susiduria su sunkesnėmis ligos formomis, reikalinga hospitalizacija ir simptominis gydymas. Tai gali apimti:
- Skysčių lašines;
- Plaučių ventiliaciją (jeigu pacientas negali kvėpuoti savarankiškai);
- Skausmo malšinimą.
Sunkesniais atvejais gali prireikti intensyvios terapijos arba kitų gydymo metodų, siekiant išsaugoti paciento gyvybę ir sumažinti ilgalaikes komplikacijas.
Kaip apsisaugoti nuo erkinio encefalito?
Erkinio encefalito prevencija yra labai svarbi, ypač tiems, kurie dažnai lankosi gamtoje arba keliauja į rizikos zonas. Štai keletas pagrindinių prevencinių priemonių:
- Erkės gyvena miškuose, pievose ir krūmuose. Vaikščiodami po tokias vietas, dėvėkite ilgus drabužius, kurie dengia rankas ir kojas. Naudokite insekticidus, kurių sudėtyje yra DEET (dietiltoluamido), pikaridino arba kitų veikliųjų medžiagų, kurios apsaugo nuo erkių. Taip pat galite apdoroti drabužius ir įrangą permetrinu, kuris suteikia ilgalaikę apsaugą.
- Grįžę iš gamtos, atidžiai apžiūrėkite kūną ir drabužius, ieškodami erkių. Radus erkę, ją reikia nedelsiant pašalinti. Erkės įkandimai dažniausiai būna neskausmingi, todėl svarbu atlikti patikrinimus, ypač ant odos ir plaukų.
- Rizikos zonose venkite neapdorotų pieno produktų vartojimo, nes jie gali būti užkrėsti virusu. Pieno produktai turi būti tinkamai apdoroti, kad būtų išvengta viruso perdavimo.
- Keliautojams, vykstantiems į rizikos zonas, rekomenduojama pasiskiepyti nuo erkinio encefalito. Skiepai yra efektyviausia priemonė, apsauganti nuo šios ligos. Skiepai ypač svarbūs tiems, kurie planuoja ilgą laiką praleisti gamtoje arba vykdo veiklas, kur yra didelė erkių įkandimų rizika.
Ką daryti, jei įtariate erkinį encefalitą?
Jeigu grįžus iš kelionės arba po buvimo gamtoje pastebėjote simptomus, ypač jeigu tai yra karščiavimas, galvos skausmas, nuovargis ar raumenų skausmai, nedelsdami kreipkitės į gydytoją.
Svarbu informuoti medikus apie buvimą rizikos zonose ir galimus erkių įkandimus. Laiku suteikta medicininė pagalba gali padėti išvengti sunkių komplikacijų ir pagerinti ligos baigtį.
Laiką gamtoje leiskite saugiai
Erkinis encefalitas yra rimta ir pavojinga virusinė infekcija, kuri gali sukelti sunkius centrinės nervų sistemos pažeidimus ir net mirtį.
Nors dauguma užsikrėtusiųjų neturi simptomų arba jie yra lengvi, vis dėlto liga gali progresuoti į sunkią formą, ypač jei ji nėra laiku atpažinta ir gydoma.
Svarbu imtis visų prevencinių priemonių, kad būtų sumažinta rizika užsikrėsti erkės įkandimu arba vartoti užkrėstus pieno produktus.
Skiepai, tinkama apsauga nuo erkių ir budrumas po buvimo gamtoje yra pagrindiniai būdai apsisaugoti nuo šios pavojingos ligos.
Rūpinkitės savo sveikata ir saugokitės erkinio encefalito, ypač jei planuojate leisti laiką rizikos zonose arba užsiimti veiklomis, kurios gali padidinti užsikrėtimo riziką. Būkite informuoti ir pasiruošę, kad išvengtumėte šios ligos ir jos galimų komplikacijų.
Šaltiniai:
- https://wwwnc.cdc.gov/travel/diseases/tickborne-encephalitis
- https://www.ecdc.europa.eu/en/tick-borne-encephalitis
- https://www.ecdc.europa.eu/en/tick-borne-encephalitis/facts/factsheet
- https://www.cdc.gov/tick-borne-encephalitis
- https://www.nhs.uk/conditions/tick-borne-encephalitis/
- https://www.encephalitis.info/types-of-encephalitis/infectious-encephalitis/tick-borne-encephalitis/
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
