Praėjus vos keliems mėnesiams nuo HIMARS sistemų pristatymo, Estija jau atliko pirmąjį realų šios pažangios ginkluotės išbandymą. Nuo Saremos salos paleistos raketos pataikė į jūroje buvusius taikinius, esančius net už 15 kilometrų. Nors tai buvo treniruočių šūviai be kovinių galvučių, jų tikslumas pribloškė – kiekviena raketa pataikė į kibiro dydžio objektą. Tai žinia ne tik Estijai, bet ir visoms Baltijos šalims: oro ir priešraketinė gynyba žengia į naują etapą.
Pasak Estijos kariuomenės atstovų, treniruotėms prireikė keturių mėnesių, tačiau rezultatai parodė, kad vietiniai kariai gali operatyviai perprasti ir valdyti moderniausias sistemų technologijas. Šis bandymas pažymėjo ne tik taktinį, bet ir simbolinį lūžį – raketas paleido ne sąjungininkai ar instruktoriai, o patys estų rezervistai.
HIMARS reikšmė Baltijos šalių gynybai
Baltijos šalims, esančioms NATO rytiniame flange, HIMARS (angl. High Mobility Artillery Rocket System) sistemų turėjimas reiškia kur kas daugiau nei tik dar vieną ginkluotės elementą. Tai – aukštos mobilumo ir preciziško taiklumo platformos, kurios gali smogti taikiniams net už 300 kilometrų. Toks atstumas leidžia padengti visą Kaliningrado sritį ar net strategiškai svarbius taikinius gilyn į priešo teritoriją, jeigu tai būtų būtina.
Lietuva šiuo metu taip pat aktyviai ruošiasi HIMARS sistemų integracijai. Ginkluotės tiekimas planuojamas 2025 metais, tačiau paruošiamieji darbai jau vyksta: rengiami specialistai, derinama infrastruktūra, atnaujinamos poligonų galimybės. Be to, Lietuva įsigijo NASAMS vidutinio nuotolio oro gynybos sistemas, o bendros pratybos su NATO sąjungininkais rodo vis didesnį integravimąsi į kolektyvinę gynybos sistemą.
Bendra kryptis – stipresnė oro gynyba
Latvija, nors kol kas dar neturi HIMARS sistemų, taip pat domisi šių technologijų galimybėmis. Šalis aktyviai investuoja į oro gynybos plėtrą – tiek per bendradarbiavimą su sąjungininkais, tiek per nacionalinius projektus. 2024 metais Latvija pasirašė susitarimą dėl Vokietijos gaminamų IRIS-T oro gynybos sistemų įsigijimo. Tai parodo, kad visos trys Baltijos valstybės eina viena kryptimi – sukurti daugiasluoksnę, efektyvią ir integruotą oro erdvės apsaugą.
Modernios ginkluotės įsigijimas neatsiejamas nuo bendros saugumo architektūros. HIMARS gali veikti kartu su žvalgybos bepiločiais, naikintuvais, dronais ir kitomis priemonėmis. Be to, jos gali būti naudojamos ne tik puolimui, bet ir atgrasyti priešininką – vien jų buvimas regione kelia strateginį spaudimą.
Ką HIMARS paleidimai reiškia mums visiems?
Estų įvykdyti pirmieji HIMARS šūviai – tai ne tik kariuomenės gebėjimų testas. Tai – signalas visam regionui, kad Baltijos šalys ne tik priklauso NATO, bet ir aktyviai dalyvauja savo saugumo kūrime. Tai sustiprina atgrasymo politiką, kuri ypač svarbi, kai geopolitinė situacija regione tebėra įtempta.
Nors esame mažos valstybės, bet mūsų gebėjimas modernizuotis ir koordinuotis gali tapti rimtu iššūkiu bet kokiems išorės grėsmėms. Ginkluotės modernizavimas, profesionali kariuomenė, ir efektyvus sąjungininkų įsitraukimas – tai trys ramsčiai, ant kurių laikosi mūsų saugumas.
Baltijos šalių investicijos į pažangias ginkluotės sistemas taip pat susijusios su nuolat augančiu NATO pajėgų buvimu regione. Lietuva reguliariai priima Vokietijos vadovaujamas kovines grupes, o Estijoje ir Latvijoje dislokuoti sąjungininkų batalionai ne tik stiprina bendrą gynybą, bet ir užtikrina greitą reagavimą į galimas grėsmes. Dabar, kai HIMARS sistemos jau realiai dislokuotos Estijoje, o Lietuva jų laukia artimiausiu metu, integracija su NATO oro gynybos planais tampa dar reikšmingesnė.
Svarbu ir tai, kad HIMARS nėra tik karinės technikos klausimas – tai ir ekonominis, ir logistikos iššūkis. Raketų sistemoms reikia atitinkamos infrastruktūros, kuro, atsargų ir tinkamos priežiūros. Dėl to Baltijos šalys glaudžiai bendradarbiauja ne tik tarpusavyje, bet ir su JAV bei kitomis NATO narėmis. Toks bendradarbiavimas užtikrina, kad net ir nedidelės valstybės galėtų valdyti aukšto technologinio lygio ginkluotę efektyviai, o ne tik simboliškai. Ši integracija – tai dar vienas žingsnis stiprinant saugumo skydą virš Baltijos.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva, jei nenurodyta kitaip.
