Didėjant geopolitinei įtampai pasaulyje, Europos Sąjunga imasi strateginių veiksmų – planuoja kaupti kritinius žemės išteklius, būtinus pramonei, technologijoms ir energetikos perėjimui. Tokia iniciatyva atsirado dėl augančios rizikos, kurią kelia galimi konfliktai tiekimo grandinėse.
Atsakas į globalius pavojus
Europos Komisija paskelbė apie planus sukurti strategines kritinių mineralų atsargas. Tai yra tiesioginė reakcija į karo grėsmę ir priklausomybę nuo nestabilių tiekėjų, tokių kaip Kinija, Rusija ar Demokratinė Kongo Respublika. Tarp kaupiamų išteklių bus tokie elementai kaip liitis, kobaltas, nikelis, grafitas ir retieji žemės metalai – neatsiejami nuo baterijų, elektromobilių, saulės bei vėjo energijos technologijų gamybos.
Pasak Europos pareigūnų, ši atsargų sistema užtikrintų stabilų tiekimą net ir tuo atveju, jei globalios tiekimo grandinės sutriktų dėl karinių konfliktų, sankcijų ar kitų politinių sukrėtimų.
Pramonė priklauso nuo importo
Šiuo metu Europos Sąjunga pati išgauna tik nedidelę dalį reikiamų kritinių mineralų. Daugiau nei 90 % retųjų žemės metalų, naudojamų ES gamyboje, importuojama. Tai sukuria pažeidžiamą sistemą, kurioje tiekimo pertrūkiai galėtų paralyžiuoti ištisas pramonės šakas – nuo automobilių iki pažangiosios elektronikos.
Atsargų kaupimas leistų sumažinti šią priklausomybę ir sustiprinti Bendrijos strateginį savarankiškumą. Planuojama, kad kai kurios mineralų saugyklos būtų kuriamos netoli pagrindinių pramoninių regionų, taip sumažinant logistikos išlaidas ir reagavimo laiką.
Kokie ištekliai – gyvybiškai svarbūs?
Didžiausias dėmesys skiriamas ličiui – pagrindiniam elementui baterijų gamyboje, kuris būtinas tiek elektromobiliams, tiek atsinaujinančios energetikos sistemoms. Kobaltas ir nikelis – kiti svarbūs metalai, naudojami aukštos kokybės baterijose ir elektronikos komponentuose. Retieji žemės metalai, tokie kaip neodimis ar disprozis, reikalingi vėjo turbinas sukantiems magnetams, išmaniesiems telefonams, radarams bei karinei įrangai.
Grafitas – dar vienas prioritetinis išteklius, būtinas anodų gamybai ličio jonų baterijose. Šie mineralai laikomi „žaliosios ekonomikos stuburu“, nes be jų neįmanomas sklandus perėjimas prie klimatui neutralios Europos.
Tikslas – nepriklausoma ir atspari Europa
Šis žingsnis yra platesnės „Žaliojo kurso“ ir ekonominio saugumo politikos dalis. Europos Komisija taip pat ketina skatinti mineralų perdirbimą, žiedinės ekonomikos principų diegimą ir investicijas į vietinę gavybą, ypač Skandinavijoje ir Balkanų šalyse.
Tuo pačiu metu vyksta derybos su sąjungininkėmis šalimis – Kanada, Australija, Čile – dėl patikimų tiekimo susitarimų. Europa siekia tapti ne tik žaliavų vartotoja, bet ir aktyvia žaidėja pasaulinėje tiekimo grandinėje.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
