Europos automobilių komponentų gamintojų asociacija (CLEPA) skelbia rimtą perspėjimą: jei Europos Sąjunga neatliks esminių pokyčių savo politikoje ir reguliavime, žalioji transformacija gali baigtis fiasko. Organizacijos vertinimu, dabartinis Briuselio kursas ne tik kelia grėsmę ekonominiam stabilumui, bet ir verčia nykti vieną svarbiausių Europos pramonės sektorių – automobilių gamybą.
Ambicingi tikslai – pavojinga realybė
2024 m. vasarį Europos Komisija pristatė naują klimato tikslą: iki 2040 m. sumažinti grynąsias šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas net 90 proc., palyginti su 1990 m. Tai tarpinis žingsnis siekiant visiškos klimato neutralumo 2050 m. Oficialiai teigiama, kad ši strategija užtikrins dabartinių ir būsimų kartų gerovę.
Tačiau už popieriuje gražiai atrodančių planų slypi vis aiškiau matoma problema – tokios politikos našta smogia gamybos sektoriui. Energetiškai intensyvios pramonės, tarp jų automobilių, mašinų gamybos ir chemijos, vis dažniau perkelia gamyklas už Europos ribų.
Energijos kainos: dvigubai brangiau nei JAV
Viena opiausių Europos automobilių sektoriaus problemų – energijos kaina. Nors nuo 2022 m. kainos kiek sumažėjo, elektros tarifai vis dar gerokai viršija priešpandeminį lygį ir yra dvigubai didesni nei JAV bei kone pusantro karto aukštesni nei Kinijoje.
Gamtinių dujų kainų skirtumas dar ryškesnis: 2025 m. vidutinė pramoninė dujų kaina JAV bus mažesnė nei ketvirtadalis Europos lygio. Tuo tarpu Kinijoje, nors daugiausia naudojamas anglis, bendra energijos kaina išlieka gerokai mažesnė, suteikdama gamintojams konkurencinį pranašumą.
Toks kainų disbalansas verčia Europos gamintojus ieškoti pigesnių sprendimų už žemyno ribų – o tai reiškia darbo vietų praradimą ir vis spartesnį gamybos išsikraustymą.
Masiniai uždarymai ir nedarbo banga
CLEPA analitikai neslepia – Europos automobilių sektorius jau šeštus metus iš eilės dirba nepelningai. 2025 m. pradžioje net 57 proc. visų darbo vietų praradimų buvo tiesiogiai susiję su bankrotais ar gamyklų uždarymais. Nuo metų pradžios Europoje veiklą sustabdė bent aštuonios įmonės ar gamybos padaliniai.
Ši krizė reiškia ne tik prarastas darbo vietas, bet ir investuotojų traukimąsi. Užsienio kapitalas vis rečiau renkasi Europą, matydamas neapibrėžtą reguliacinę aplinką ir augančias sąnaudas.
Dar didesnį spaudimą kelia pigūs automobiliai iš Kinijos. Vien per šių metų gegužę kinų gamintojai Europoje pasiekė rekordinę rinkos dalį, o pardavimai šoktelėjo net 85 proc. Tai aiškus signalas, kad vietos gamintojai nebesugeba konkuruoti vienodomis sąlygomis.
Europa pati sau kliudo
CLEPA ekspertai tvirtina, kad Europa turi nedelsiant peržiūrėti savo strategiją. Vienas svarbiausių pokyčių – aiškių, technologijoms neutralių tvarumo kriterijų nustatymas. Tai leistų pritraukti investicijas ir iš užsienio, ir iš vidaus.
Be to, būtina užtikrinti konkurencingas energijos kainas, kad pramonė galėtų konkuruoti su JAV, Kinija ir kitais pasaulio lyderiais. Priešingu atveju žemynas rizikuoja prarasti savo pramoninę galią ir tapti tik vartotojų rinka, priklausoma nuo importo.
Lietuvai ši tema taip pat aktuali. Mūsų automobilių komponentų gamintojai yra integruoti į Europos tiekimo grandines, todėl bet koks sektoriaus smukimas Vokietijoje, Prancūzijoje ar Lenkijoje tiesiogiai atsiliepia ir mūsų ekonomikai.
Šiandien jau akivaizdu, kad žalioji transformacija be realistiškų ekonominių sprendimų virsta ne pažangos varikliu, o stabdžiu. O kol Europa ieško kompromiso tarp aplinkosaugos ir ekonomikos, pasaulis juda pirmyn, o mūsų gamyklos – pakuojasi lagaminus.
Automobilių pramonė: grėsmė ir Lietuvai
Lietuvai ši tema itin svarbi. Nors neturime didelių automobilių gamyklų, mūsų automobilių komponentų įmonės yra integruotos į Europos tiekimo grandines. Jei gamyba Vokietijoje, Prancūzijoje ar Lenkijoje mažės, tai tiesiogiai mažins užsakymus mūsų verslams. Tūkstančiai Lietuvos darbuotojų, dirbančių šioje srityje, gali atsidurti nežinioje.
Be to, mažėjantis Europos pramonės konkurencingumas atsilieps visam regionui – silpnės eksportas, mažės mokesčių surinkimas, lėtės ekonomikos augimas. Tai reikš, kad žaliosios politikos kaštus galiausiai padengs eiliniai mokesčių mokėtojai.
Ar Briuselis pasiruošęs keistis?
Europos lyderiai vis dažniau girdi verslo organizacijų perspėjimus, tačiau realių veiksmų kol kas imasi vangiai. Politikai neretai bijo pripažinti, kad kai kurios žaliosios politikos priemonės gali būti per ambicingos dabartinėmis ekonominėmis sąlygomis.
Vis labiau ryškėja klausimas: ar įmanoma derinti klimato neutralumo tikslus su pramonės konkurencingumu? Jei atsakymo nebus rasta greitai, Europa gali prarasti ne tik gamyklas, bet ir savo pramoninį stuburą.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
