Europos Sąjungos vadovai aiškiai pareiškė apie Ukrainos sienas: jos neturi būti keičiamos jėga. Šis svarbus pareiškimas pasirodė vos už kelių dienų iki laukiamo JAV ir Rusijos susitikimo Aliaskoje, kuris kelia daug nerimo dėl tolimesnės karo Ukrainoje perspektyvos. Europos lyderiai pabrėžė, jog ukrainiečių žmonės turi turėti laisvę patys spręsti savo ateitį, o teritorinis vientisumas yra neginčijamas principas, kurio būtina laikytis tarptautinėje arenoje.
Europos saugumo aklavietė ir pamokos iš praeities
Europos istorijoje daug kartų sienos buvo perbraižytos karų ir konfliktų metu – dažnai tai baigdavosi skaudžiomis pasekmėmis ir ilgaamžėmis įtampomis. Todėl šiandieninė Europos reakcija į Ukrainos situaciją yra kupina nerimo. Daugelis šalių, ypač jos rytinėse ribose ar šalyse, kuriose gyva atmintis apie sovietinę okupaciją, jaučia tiesioginę grėsmę, kad Maskvos veiksmai gali išplisti ar atnaujinti istorinės agresijos bangas.
Ši baimė paskatino ne vieną valstybę stiprinti savo saugumo priemones. Pavyzdžiui, Švedija ir Suomija tapo NATO narėmis, Baltijos šalys atnaujino privalomąją karo tarnybą, o Lenkija investavo milijardus eurų statydama pasienio tvorą su Rusija. Šie žingsniai rodo, kad Europa rimtai vertina galimą pavojų ir yra pasiruošusi gintis.
Tačiau, nepaisant bendro nusiteikimo, pastebimos ir tam tikros nuomonių divergencijos. Pavyzdžiui, Vengrijos lyderis Viktoras Orbanas, kuris ilgą laiką palaiko draugiškus ryšius su Rusija, atsisakė pasirašyti Europos vadovų bendrą pareiškimą. Jo teigimu, jis nesutinka su dokumentu, kuriuo bandoma primesti sąlygas susitikimui, į kurį ES net nėra pakviesta, ir ragino Briuselį imtis savo iniciatyvos dialogui su Maskva. Tačiau Europos lyderiai, nepriklausomai nuo šių nuomonių skirtumų, išlieka vieningi principiniuose klausimuose.
Teritorijų mainų pavojus ir tarptautinės teisės pažeidimo grėsmė
Šiuo metu tarp tarptautinės bendruomenės ir politikų vis garsiau kalbama apie galimą kompromisą, kuris leistų Rusijai išlaikyti dalį aneksuotų teritorijų Ukrainoje. JAV prezidentas Donaldas Trumpas ne kartą minėjo, kad taikos susitarimas galėtų būti susijęs su teritorijų mainais, leidžiančiais Rusijai perimti Donbaso regioną bei Krymą, o mainais atiduoti jai dalinę kontrolę Khersono ir Zaporožiaus srityse.
NATO generalinis sekretorius Markas Rutte pripažino, jog tokia realybė galėtų susidaryti de facto, tačiau ji neturėtų būti pripažinta oficialiai. Europos Sąjunga išreiškė kategorišką nepritarimą bet kokiam prievartiniu būdu įgytos teritorijos pripažinimui, nes tai pažeistų tarptautinės teisės normas ir ilgainiui destabilizuotų visą regioną.
Europos vadovų pareiškime akcentuojama, kad Rusijos karinė agresija turi platesnių pasekmių ne tik Ukrainos, bet ir visos Europos bei pasaulinės saugumo architektūrai. Todėl būtina siekti teisingos ir tvarios taikos, kuri neleistų įtvirtinti jėgos teisės, o užtikrintų Ukrainos gebėjimą efektyviai ginti savo suverenitetą. ES pažadėjo tęsti karinę paramą Kijevui, pripažindama Ukrainos teisę į savisaugą kaip esminį jos suvereniteto elementą.

Europos Sąjunga – Ukrainos ateities gynėja
Europos Sąjunga aiškiai pareiškė, jog remia Ukrainą jos kelyje į ES narystę ir gerbia šalies teisę pasirinkti savo likimą be išorinių spaudimų ar ultimatų. Tai yra ne tik moralinis, bet ir politinis įsipareigojimas, parodantis, kad Europa nemato Ukrainos kaip kovos lauko, o kaip partnerę, su kuria siekiama bendros taikos ir saugumo.
Nors ši pozicija jaučiama kaip principinga, ji nėra be iššūkių. ES lyderiai artimiausiu metu turės derinti savo pozicijas su JAV, kurios prezidentas Trumpas turi savo viziją ir taktikas, neretai besiskiriančias nuo Europos. Ketvirtadienį numatytas Trumpo ir Putino susitikimas Aliaskoje taps svarbiu momentu, kuriame spręsis, kokia kryptimi vystysis konflikto baigtis ir ar pavyks išsaugoti Ukrainos teritorinį vientisumą be prievartos.
Europos bendruomenė stengiasi išlikti vieninga, nors nevienareikšmiai signalai iš kai kurių šalių kelia nerimą dėl ateities. Vienas dalykas aiškus – prievarta įgytų teritorijų pripažinimas būtų precedento neturintis smūgis ne tik Ukrainos, bet ir visos tarptautinės tvarkos pagrindams.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva, jei nenurodyta kitaip.