Kai diplomatinės priemonės nebeveikia, lieka sankcijos. Europos Sąjunga paskelbė naują sankcijų paketą, nukreiptą prieš tuos, kurie prisideda prie Rusijos karo prieš Ukrainą finansavimo. Vienas iš ryškiausių šio sprendimo taikinių – žymus Irano naftos prekiautojas, kurio vardas iki šiol buvo menkai žinomas plačiajai visuomenei, bet puikiai pažįstamas energetikos ir geopolitikos ekspertams.
Sankcijos taikomos ne tik Rusijai
Nors pagrindinis sankcijų paketo tikslas – silpninti Rusijos ekonominius ir karinius pajėgumus, šįkart Europos Sąjunga nusitaikė plačiau. Po išsamios analizės buvo nustatyta, kad vienas iš Irano naftos sektoriaus veikėjų aktyviai prisidėjo prie Rusijos ir Irano prekybinių sandorių, leidusių Maskvai apeiti Vakaruose įvestas naftos eksporto kliūtis.
Sankcionuotas verslininkas – įtakingas Irano naftos prekybininkas – buvo pripažintas svarbiu tarpininku, kuris per savo verslo tinklą padėjo realizuoti rusišką naftą, padedant Maskvai gauti itin reikalingų pajamų karo Ukrainoje kontekste. Įtariama, kad šios schemos veikė naudojant sunkiai atsekamus laivybos maršrutus, nepermatomus sandorių mechanizmus ir trečiųjų šalių kompanijas, kurios padėjo maskuoti rusiškos kilmės produktų kilmę. Šis atvejis dar kartą parodo, kaip Kremliaus režimas naudojasi „draugiškomis“ valstybėmis, kad išlaikytų karo finansavimą ir išvengtų Vakarų spaudimo. Todėl ES sankcijų plėtimas į išorinius Rusijos partnerius tampa strategiškai svarbiu žingsniu siekiant sumažinti agresoriaus ekonominį manevravimo laisvumą.
Kodėl tai svarbu?
Rusijai vis labiau priklausant nuo alternatyvių partnerių, tokių kaip Iranas, Šiaurės Korėja ar Kinija, kiekvienas prekybos kanalas tampa strateginiu ginklu. Naftos eksportas – vienas iš svarbiausių Rusijos pajamų šaltinių. Nors ES ir G7 šalys įvedė naftos kainos lubas ir apribojo draudimo paslaugas, susijusias su rusiška nafta, tokie tarpininkai kaip šis Irano verslininkas padėjo apeiti ribojimus, naudodamiesi „šešėlinio eksporto“ maršrutais, fiktyviomis įmonėmis bei trečiųjų šalių vėliavomis pažymėtais tanklaiviais.
Europa demonstruoja ryžtą
ES sprendimas įtraukti šį naftos magnatą ir kelias su juo susijusias bendroves į sankcionuojamųjų sąrašą yra aiškus signalas: bendrininkavimas su agresoriumi nebus toleruojamas, net jei tai vyksta už tūkstančių kilometrų nuo fronto linijos. Šios sankcijos reiškia, kad šio asmens ir jo įmonių turto aktyvai Europos jurisdikcijoje bus įšaldyti, jiems draudžiama vykdyti bet kokią komercinę veiklą su ES subjektais, o fizinis patekimas į Europos Sąjungą jiems taps neįmanomas.
Šis sprendimas žymi ir platesnį geopolitinį pokytį – Vakarai vis mažiau toleruoja tuos, kurie „pilkaisiais būdais“ padeda finansuoti Rusijos karinę mašiną. Sankcijos ne tik naikina šių tarpininkų pelną, bet ir daro didžiulį reputacinį smūgį, kuris ilgainiui gali atgrasyti kitus galimus pagalbininkus.
Ką tai reiškia ateičiai?
Galima tikėtis, kad šis sankcijų išplėtimas bus tik pradžia platesnės strategijos. ES vis labiau stengiasi ne tik tiesiogiai spausti Kremlių, bet ir šalinti tarptautinius partnerius, kurie prisideda prie karo finansavimo. Tai rodo, kad Europa pradeda taikyti išplėstinį požiūrį į ekonominius ryšius – nepakanka stebėti tik Rusijos vidų, būtina stebėti ir jos aplinką. Irano ir Rusijos ekonominiai ryšiai jau kurį laiką kelia nerimą Vakarų žvalgyboms, o šis veiksmas gali būti pirmas žingsnis griežtesnio spaudimo Teheranui link.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
