Gali būti labai protingas mokykloje ir darbe, mokėti ginčytis, bet tai nėra intelektas. Intelektas yra neatsiejamai susijęs su meile ir užuojauta, ir jo negalima plėtoti be kitų žmonių dalyvavimo“, – Jiddu Krišnamurti.
Daugelis žmonių gerumą laiko savybe, kuri daro žmones draugiškus, dėmesingus, švelnius ir panašiai. Tačiau, deja, tik nedaugelis tai sieja su aukštu intelektu.
Klaidinga nuomonė apie gerumą
Deja, daugelis žmonių klaidingai mano, kad gerumas yra silpnumo ir kvailumo apraiška. Jie netiki, kad tu gali būti ir geras, ir protingas tuo pačiu metu, todėl toks manymas yra klaidingas.
Visuomenėje yra keletas klaidingų nuomonių apie gerumą. Kai kurios jų teigia, kad lengva pasinaudoti maloniu žmogumi, kad jis negali atsispirti manipuliatoriams, kad jis bijo pasakyti „ne“, sutaria su visais aplinkiniais ir nesugeba kritikuoti.
O teisybė yra visai šalia! Iš tikrųjų malonūs žmonės turi aukštą empatiją ir gerai mato, kai kas nors elgiasi kvailai.
Jie greitai atpažįsta narcizus ar manipuliatorius ir bando atsiriboti nuo nuodingų kompanijų. Be to, jie turi savo pagrįstą nuomonę, kuria nebijo pasidalinti su kitais, darydami tai labai sumaniai.
Gerumas yra intelekto forma
Pagalvokite apie maloniausius ir nesavanaudiškiausius žmones, kuriuos pažįstate. Esame tikri, kad juos visus išskiria atviras protas ir noras nuolat išmokti ką nors naujo. Tai daro juos ne tik lanksčius. Intelektas ir gerumas eina visada kartu. Kuo žmogus malonesnis, tuo jis protingesnis.
Nuo seno nusistovėjęs stereotipas – kad labai protingi asmenys yra egoistai, nesugeba užmegzti emocinio ryšio su kitais žmonėmis. Tačiau tyrimai parodė, kad to visai nereikia. Atrodo, kad tarp intelekto ir užuojautos tikrai yra tiesioginis ryšys.
„Išmintingas protas ir gera širdis visada yra galingiausias ginklas… Ir jei prie jų pridėsite išraiškingą kalbą arba laišką, gausite kažką labai ypatinga“ – Nelsonas Mandela.
Ryšys tarp intelekto ir gerumo / užuojautos
Norėdami ištirti šiuos santykius, Bostono universiteto medicinos mokyklos komanda panaudojo 590 ketvirtojo kurso studentų apklausos duomenis. Tyrime jie naudojo Jeffersono empatijos skalę (JSPE) ir objektyvų struktūrinį klinikinį tyrimą (ESBO).
Paaiškėjo, kad tarp JSPE ir ESBO vertinimų iš tiesų yra tiesioginis ryšys. Ir tai tik pavyzdys, tiksliau įrodymas, kad empatija ir intelektas nėra priešingi dalykai, bet yra glaudžiai susiję.
Gerumas yra sveiko proto pagrindas
Anot neuromokslininko Richardo Davidsono – „Gerumas yra sveikų smegenų pagrindas“. Pavyzdžiui, psichologijos ir psichiatrijos profesorius iš Viskonsino universiteto Madisone teigia, kad malonumas reiškia, kad galvoji ne tik apie save, bet ir apie kitus žmones. Intelektas reiškia, kad reikia nuolat įgyti žinių ir gauti naujų įgūdžių, tačiau jei negalite jų pritaikyti kasdieniame gyvenime, tai tampa problema.
Be to, būti nemandagiam yra daug lengviau, nes tam nereikia žmogaus pastangų. Būti tikrai geram, ypač kai žmonės to nevertina, yra gana sunku.
Taip pat skaitykite
„Gali būti labai protingas mokykloje ir darbe, gali mokėti ginčytis, bet tai nėra intelektas. Intelektas yra neatsiejamai susijęs su meile ir užuojauta, ir jo negalima plėtoti be kitų žmonių dalyvavimo“. – Jiddu Krishnamurti
Grubumas ir arogancija yra kvailumo ženklas
Kanados tyrimas (kaip ir daugelis kitų) parodė, kad rasistų ir priešiškumo turinčių asmenų intelekto koeficientas yra žemesnis nei atvirai mąstančių žmonių. Taip yra tikėtina, nes rasizmas ir išankstinis nusistatymas gimsta dėl asmens nesugebėjimo prisitaikyti prie pokyčių. Tai galima vertinti kaip žemo intelekto koeficiento ženklą.
Išraiška, kad „intelektas yra gebėjimas prisitaikyti prie pokyčių“, puikiai tinka apibūdinant šią situaciją. Nepaisant to, visiškai suprantama, kai žmogus bijo pokyčių. Niekas nieko nekaltins dėl sveiko laipsnio „nežinomybės baimės“. Problema kyla, jei žmonės kategoriškai atsisako priimti būtinus pakeitimus. Tai skirtumas tarp protingų ir kvailų žmonių.
Emocinis intelektas (EQ)
Taigi, gerumas yra intelekto forma. Bet čia svarbu suprasti, kad reikia išlaikyti pusiausvyrą. Tyrimų rezultatai parodė, kad asmenys, turintys labai aukštą intelekto koeficientą, kartais pasižymi tam tikromis neigiamomis savybėmis. Pavyzdžiui, jie paprastai demonstruoja aroganciją ir narcisizmą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, norėdamas būti malonus ir protingas tuo pačiu metu, žmogus turi turėti pakankamą emocinio intelekto ir empatijos lygį, kuris yra atsakingas už EQ.
Įdomu tai, kad emocinis intelektas buvo priskirtas prie 6 pagrindinių įgūdžių, kuriuos galite pridėti prie savo reziume. Sparčiai besikeičiantis šiuolaikinis pasaulis jau užaugo tokių žmogaus įgūdžių ir gebėjimų kaip „gebėjimas dirbti esant įtampai“ ir „puikus komandos žaidėjas“ svarbai.
Remiantis Pasaulio ekonomikos forumo darbo ateities ataskaita, darbdaviai netrukus ieškos visiškai kitokių darbuotojų savybių. Taigi, atlikus išsamią 350 vadovų iš 9 sferų 15-oje labiausiai išsivysčiusių pasaulio šalių apklausą, buvo galima sužinoti, kad emocinis intelektas laikomas viena iš būtiniausių bet kurios įmonės personalo savybių.
„Išmintis yra ne kas kita, kaip santuoka tarp intelekto ir užuojautos. Kaip ir bet kurios kitos sėkmingos sąjungos atveju, prireiks patirties ir laiko, kad išnaudoti visas jos galimybes“, – Vera Nazaryan.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
