„Google“ padavė į teismą bendrovę „SerpApi“, kuri kuria įrankius automatiniam turinio rinkimui iš interneto, įskaitant ir „Google“ paieškos rezultatų puslapius.
Pati idėja rinkti viešai matomus duomenis nėra nauja, tačiau šį kartą ginčo esmė yra mastas ir būdai, kuriais tai daroma. „Google“ teigia, kad „SerpApi“ ne šiaip renka informaciją, o tai daro itin dideliu tempu ir vėliau parduoda klientams, taip apeidama apsaugas, skirtas riboti tokį masinį duomenų siurbimą.
Bendrovė pabrėžia, kad tokia praktika kenkia ekosistemai, nes įrankiai veikia kaip nuolatinis spaudimas paieškai ir jos rezultatų infrastruktūrai. Ši byla svarbi ne vien dėl dviejų įmonių konflikto, bet ir dėl platesnio klausimo, kur baigiasi leidžiamas automatizavimas ir prasideda draudžiamas apsaugų apeidinėjimas.
Juo labiau, kad anksčiau „SerpApi“ jau buvo sulaukusi ieškinio iš „Reddit“, todėl tema apie masinį turinio rinkimą ir jo komercinį panaudojimą vėl grįžta į pirmą planą.

Dėl ko kilo ginčas?
„Google“ aiškina, kad problema nėra vien tai, kad kažkas teikia API, o tai, kad šis API, pasak jų, maitinamas rezultatais, gautais apeinant apsaugas.
Įmonė tvirtina, jog „SerpApi“ ignoruoja taisykles, kurios turėtų riboti automatizuotą prieigą, ir nepaiso svetainių savininkų nurodymų bei teisinių gairių dėl turinio naudojimo.
Kitas svarbus akcentas yra tai, kad paieškos rezultatuose matoma ne vien nuorodų eilutė, bet ir įvairūs moduliai su duomenimis, vaizdais ar kitais elementais.
„Google“ teigimu, „SerpApi“ galėjo rinkti ir licencijuotą medžiagą, kurią „Google“ gauna iš kitų šaltinių, o paskui platinti ją mokamai, nedengdama licencijų ir negerbdama šaltinių sprendimų.
Technologinė katės ir pelės kova
Iš technologinės pusės tai primena nuolatinę kovą, kai platforma kuria naujus barjerus, o duomenų rinkėjai ieško būdų juos apeiti. Šiame kontekste minimas ir „SearchGuard“, tai apsaugos priemonės, kurios, kaip teigiama, buvo diegiamos tam, kad automatinis paieškos rezultatų nuskaitymas taptų sunkesnis ir retesnis.
„Google“ naratyve būtent čia ir atsiranda riba, kuri, jų manymu, peržengiama, kai kalbama ne apie paprastą naudojimosi taisyklių pažeidimą, o apie techninių priemonių apeidinėjimą.
Jei teismas pritars, kad tai buvo kryptingas apsaugų apėjimas, ginčas gali tapti precedentu, nes jis paliečia ne tik etiką, bet ir klausimą, ką reiškia saugomos prieigos mechanizmų laužymas.

Ką tai gali reikšti rinkai?
Tokios paslaugos kaip „SerpApi“ dažnai naudojamos SEO, analitikos ir automatizavimo srityse, nes leidžia programiškai rinkti paieškos rezultatus, kurti ataskaitas, stebėti pozicijas ir konkurentus.
Šis ieškinys gali paliesti ir platesnį įrankių pasaulį, kuris gyvena iš rezultatų traukimo, apdorojimo ir pateikimo kaip produkto, ypač kai reikia greitų ir šviežių duomenų.
Stipriausias klausimas čia yra paprastas, ar tai, kas viešai matoma naršyklėje, gali būti teisėtai masiškai renkami ir parduodami duomenys, jei tuo pačiu apeinamos platformos apsaugos.
Jei teismas palaikys „Google“, dalis rinkos gali būti priversta persitvarkyti ir eiti oficialių API, partnerystės ar labiau ribotų duomenų keliu, o jei „Google“ pralaimėtų, tai gali paskatinti dar griežtesnius barjerus ir dar didesnį interneto užsidarymą.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.